Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė prie­žasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinka­mo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emoci­jomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi.

Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėda­ma susilaukti vaikelio ir kaip visa tai galiausiai pa­vyko įveikti, atvirai pasakojo Greta Liolienė.

Kankinantis dvejų metų laikotarpis

Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuo­dami savo sūnų ant rankų, ta­čiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva.

„Kai 2017 m. pradėjome pla­nuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Bu­vome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, nesitikėjo­me, kad mūsų laukia kažko­kie sunkumai. Po pusmečio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimauti, kodėl vis dar nesiseka. Jautėme pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvi­ravo Greta.

Po beveik metų laiko nesė­kmingų bandymų moteris su vyru kreipėsi į gydytojus užsie­nyje, iš kurių gavo atsakymą, kad „intensyviai bandyti ir ne­pastoti dvejus metus – visiškai normali praktika, nes daugu­mą tik po dvejų metų aplanko sėkmė“.

Moteris sakė tuomet supra­tusi, jog jokios papildomos pa­galbos nesulauks, kol nepra­eis dveji metai, todėl pati su vyru domėjosi, pirko įvairius vi­taminus, tikėdamiesi paspar­tinti pastojimą ir neskaičiuoda­mi, kiek pinigų tam išleidžia.

Atostogos Balyje tapo ypatingos

Iš anksto suplanuota ir il­gai laukta kelionė į Balį Gre­tai su vyru buvo reikalinga kaip niekad, nes nepaliaujamos min­tys apie nėštumą vis labiau var­gino ir liūdino.

„Po daugelio nesėkmingų bandymų pastoti nusprendėme pailsėti kelionėje, jos metu apie nieką negalvoti ir viską tęsti jau grįžus iš atostogų. Buvome pa­vargę nuo nuolatinio streso ir įtampos, kai kiekvieną kartą vis tikėdavomės teigiamo nėš­tumo testo atsakymo, tačiau to nesulaukdavome“, – pasakojo pašnekovė.

Galiausiai, po beveik dvejų metų bandymų, Gretai pavyko pastoti Balyje: „Mano geriausios vaisingumo valandos būdavo ankstyvą rytą, tad manau, kad dėl didelio laiko skirtumo mums ir nu­sišypsojo laimė. O galbūt mums reikėjo tik kokybiško atsipalaida­vimo ir atitrūkimo nuo kasdienių rūpesčių. Sunku pasakyti, kas pa­darė didžiausią įtaką.“

Svarbiausia atvirai kalbėtis

Greta prisipažino, kad ji save kaltindavo dėl to, jog nepastoja, o vyras manydavo, kad kaltas yra jis, todėl visas šis užsisukęs nei­giamų minčių ir liūdnų emocijų ra­tas labai vargindavo.

„Manau, kad atviras partne­rių bendravimas yra būtinas. As­meniškai man buvo tikrai sunku prieiti prie vyro ir pasakyti, kad tikriausiai aš esu kalta dėl ne­galėjimo pastoti. Taip pat ir jam buvo sunku pasakyti, kad jaučia­si kaltas. Galiausiai išdrįsus tai padaryti, palengvėjo abiem. Ži­nant, kad palaikome vienas kitą, tapo lengviau kartu ieškoti gali­mų sprendimų.“

Porai reikia ieškoti kompromiso

Lietuvos sveikatos mokslų uni­versiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos ir Reprodukcinės medicinos cen­tro psichologė Agnė Mišeikaitė sakė, jog tam, kad troškimas tu­rėti vaikų netaptų poros skyrybų priežastimi, reikia kalbėtis ir pa­bandyti suprasti: net ir nesusilau­kus vaikų galima gyventi visaver­tišką šeiminį gyvenimą.

„Paklauskite savęs, dėl kokių priežasčių pasirinkote savo par­tnerį ir ar renkatės toliau kur­ti gyvenimą kartu, net jei su juo negalite įgyvendinti savų troš­kimų. Jei tai yra abipusė mei­lė, pagarba ir supratimas, tikė­tina, kad pora ras išeitį drauge“, – aiškino specialistė.

Tais atvejais, kai partnerių ma­tymas skiriasi (vienas lyg ir su­sitaikytų su bevaikyste, o kitas to primygtinai reikalauja), reikia išgirsti vienas kitą ir pabandy­ti suprasti, kaip jaučiasi jūsų ar­timasis ir ką jūs galite padary­ti, kad jis pasijustų geriau. Vis dėlto svarbu nepamiršti ir savo jausmų bei norų.

„Visuomet poroje bandykite ieškoti kompromiso, nes kraštuti­numai ir vienas kito negirdėjimas gali lemti daugybę emocinių san­tykių sunkumų“, – įspėjo A. Mišei­kaitė.

Aplinkinių komentarams – nubrėžti ribas

Girdint nepageidaujamus ko­mentarus, labai svarbu aiškiai atskirti aplinkinių lūkesčius nuo savo asmeninių norų, jausmų.

„Bendrą gyvenimą kurianti pora gali sulaukti netaktiškų klausimų ar netgi spaudimo: „Tai kada vai­kai?“ Vien tai, jog kažkas projek­tuoja į jus savo lūkesčius, tikrai nereiškia, kad turite tai patei­sinti ar jaustis nemaloniai prieš aplinkinius, jei pastoti vis dėlto nepavyksta ar galbūt jūs to net nenorite“, – teigė psichologė. Ji pridūrė, kad tai yra kiekvienos poros intymus ir labai asme­niškas klausimas. Jei aplinki­nių komentarai jums yra nema­lonūs ir jus trikdo, svarbu leisti jiems tai žinoti.

Kreiptis pagalbos niekada nevėlu

Specialistės teigimu, pasto­jimo tikimybę gali padidinti ar sumažinti daugybė psichologi­nių veiksnių.

Nuoširdus kalbėjimasis, pa­laikymas ir suvokimas, kad gali prireikti laiko ir kantrybės, tikrai padės nusiraminti bei atsipalaiduoti.

„Kuo labiau tam pasiruoši­te ir gebėsite suvaldyti stre­są, tuo daugiau galimybių, kad jums pasiseks. Tačiau jei pa­stoti nepavyksta net dirbtinio apvaisinimo būdu, svarbu kal­bėtis apie tai, ką porai reiškia ši žinia. O jei jaučiate, jog sun­ku tai priimti ir su tuo susitai­kyti, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichotera­peutu, kuris padės išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – patarė A. Mišeikaitė.

Užsk. Nr. R0808/14