Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba baigė paraiškų rinkimą veisliniams gyvuliams įsigyti. Iš viso Tarnyba patvirtino 244 paraiškas veisliniams gyvuliams įsigyti. Bendra paramos suma beveik 2 mln. eurų.

„Gegužės ir liepos mėnesį skelbėme apie paraiškų surinkimą ir galimybę gauti paramą. Didžioji dalis žmonių prašė paramos mėsiniams galvijams įsigyti. Stebime teigiamus pokyčius, ūkininkai vis drąsiau renkasi būtent šią šaką”, – sakė Tarnybos vadovas Vilius Rekštys.
Per pirmąjį paraiškų priėmimą, kuris vyko gegužės mėnesį buvo surinktos 166 paraiškos, patvirtintos – 165. Liepos mėnesį vykusiu paraiškų teikimo metu pateiktos – 79.
Pagal paramos taisykles kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių mėsinių galvijų, grynaveislių avių ir ožkų pirkimo kainos. Už grynaveislių mėsinių galvijų bulių reproduktorių – ne daugiau kaip 1300 eurų, už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią – ne daugiau kaip 1000 eurų, už grynaveislį aviną reproduktorių – ne daugiau kaip 200 eurų, už grynaveislę avį – ne daugiau kaip 65 eurai, už grynaveislį ožį reproduktorių – ne daugiau kaip 100 eurų; už grynaveislę ožką – ne daugiau kaip 65 eurai. Grynaveislius ūkinius gyvūnus, kuriems įsigyti skirta pagalba, laikytojas privalo panaudoti tolesniam veisimui, savo bandai genetiškai gerinti, kontroliuoti jų produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą, auginti, užtikrinti jų gerovę, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims šių gyvūnų ne mažiau kaip ketverius metus.
Lietuvoje gyvulininkystė dar nėra taip gerai išplėtota, kaip kitose šalyse. Dabar Lietuvoje laikoma maždaug 100 tūkst. mėsinių veislių galvijų ir jų mišrūnų. Atsižvelgiant į kitų ES šalių patirtį, tokių galvijų būtų galima auginti trečdaliu daugiau.
Dar viena niša ūkininkams – tai ožkininkystė. Ši šaka ypač tinka tiems, kurie ūkininkauja nederlingose žemėse. Ožkininkystė yra svarbi aplinkai ir apima natūralią mažiau našių vietovių priežiūrą bei kraštovaizdžio ir jautrių ekosistemų apsaugą. Būtent šie gyvūnai padėjo išsaugoti natūralius ganyklų plotus, nes jų mitybos polinkiai turi įtakos augalijos biologinei įvairovei. Ožkos iš natūralių plotų išėda sudžiūvusius augalus. Ypač jas palanku auginti nederlingose, kalvotose vietovėse, mat šie gyvūnai – neįnoringi. Kol kas Lietuvoje nėra stambių ožkų augintojų, tačiau vis daugiau atsiranda ūkininkų, kurie augina vieną ar dvi veislines ožkas savo reikmėms. Skaičiuojama, kad auginant vieną veislinę ožką galima gauti nuo 800 kg iki 1 tonos pieno per metus.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inf.