ProjektaiDalius Ribokas: „Piliakalniai – praeitis, kurią turime žinoti ir gerbti“
2018 vasario 07, Trečiadienis 09:29

Dalius Ribokas: „Piliakalniai – praeitis, kurią turime žinoti ir gerbti“

Dalius Ribokas: „Piliakalniai – praeitis, kurią turime žinoti ir gerbti“
  • 6 foto

Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo itin panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio „Pilis“, bet nuo veiksmažodžio „Pilti“. Utenos rajone priskaičiuojama beveik 60 piliakalnių – šiuo klausimu esame turtingiausi šalyje. Apie mūsų krašto piliakalnius, jų dabartinę būklę bei reikšmę Rytų Aukštaitijos gyvenviečių formavimuisi „Utenos dienai“ pasakojo istorikas, archeologas, muziejininkas Dalius Ribokas.

Kiek Utenos rajone yra piliakalnių?
Mūsų rajonas – turtingiausias šalyje: turime 59 piliakalnius. Pernai Tauragnų miestelio pakraštyje, netoli poilsiavietės, buvo atrastas vienas naujas piliakalnis. Čia buvo atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Dauguma Utenos rajono piliakalnių įrengti kalvose, vos keli – aukštumų kyšuliuose.

Kas lėmė tai, jog turime daugiausia piliakalnių?
Kalvota teritorija. Šiame krašte vienu metu gyveno daugiau žmonių, vėliau dalis jų išsikraustė, ankstyvuosius piliakalnius apleido. Akademiko Eugenijaus Jovaišos veikale „Aisčiai" rašoma, kad per Lietuvą kraustėsi galindai, Vakarų baltų tauta, minima jau II a. Manoma, jog su jų kraustymusi kaip tik ir prasidėjo piliakalnių apleidinėjimas. Šiaurės Lietuvoje dalis piliakalnių išsilaikė ilgiau, Rytų Lietuvoje apie III–IV a. daugybė jų buvo apleista.

Kokia mūsų rajono piliakalnių būklė?
Piliakalniai yra apaugę medžiais, tačiau jų retinimas gali būti pavojingas. Tą daryti reikia labai atsargiai, kad nenutiktų taip, kaip nutiko Gedimino kalnui. Žinoma, aikšteles galima aptvarkyti, kad jos nebūtų apaugusios menkaverčiais krūmais, tačiau gražesnius medžius reikia palikti.

Kodėl svarbu rūpintis piliakalniais, juos prižiūrėti?
Tai yra mūsų praeitis, kurią turime žinoti ir gerbti. Rytų Aukštaitijoje miestai pradėjo kurtis vėliau, tačiau čia buvo daug piliakalnių. Būtent tuo mes esame kitiems kraštams įdomūs.

Ar Jums neatrodo, kad mūsų šalyje piliakalniams skiriamas per mažas dėmesys?
Kultūros paveldui nėra skiriama daug lėšų, tačiau, kiek įmanoma, stengiamasi piliakalnius prižiūrėti. Kaimo žmonės, gyvenantys šalia piliakalnių, nelabai jais domisi, nes turi savų rūpesčių.

Kokia buvo piliakalnių paskirtis?
Ankstyvuoju laikotarpiu tai būdavo įtvirtinta bendruomeninė gyvenvietė. Tuo laiku nebuvo diduomenės, kuri statydavosi pilis. Padidėjus gyventojų judrumui, pirmaisiais amžiais po Kristaus, atsirado gyvenvietės ir piliakalniai-slėptuvės. Smarkėjant karams piliakalniai buvo apleidžiami. Apie VII a. atsirado didikų pilys ir nedideli piliakalniai su dideliais įtvirtinimais. Matyt, atskiros šeimos negalėdavo įsirengti sau labai didelių pilių. VIII–IX a. atsirado dideli įtvirtinti piliakalniai. Tai rodo, jog tuo laikotarpiu gyveno diduomenė, turėjusi pakankamai jėgų įrengti dideles pilis, kuriose atsirasdavo vietos ne tik šeimai, bet ir kariaunai. Pasibaigus vikingų epochai vėl matomas piliakalnių apleidinėjimas.

Kas žinoma apie mūsų rajono pilis?
Tobulėjant ginklams, smarkėjant karams išliko tik didžiausi piliakalniai, kuriuose buvo pastatytos stiprios pilys, minimos kryžiuočių kronikose. Utenos pilis stovėjo Narkūnų, Tauragnų – Taurapilio, Užpalių – Šeimyniškių piliakalnyje. Pasibaigus kovoms su kryžiuočiais išlikusios pilys buvo apleistos. Piliakalnius pradėjo arti, o kai kuriuose – laidoti mirusiuosius. Bikūnų piliakalnyje laidota XV–XVI a., Daugailių – XVIII a.

Koks piliakalnis, Jūsų nuomone, yra svarbiausias mūsų rajone?
Narkūnų piliakalnis, nes čia stovėjo Utenos pilis. Aiškiai išsiskiria du laikotarpiai: ankstyvasis, kai buvo įtvirtinta bendruomeninė gyvenvietė, ir vėlyvasis, pilies laikotarpis. Ankstyvasis laikotarpis prasidėjo II tūkst. prieš Kristų pabaigoje. Tai rodo, kad Narkūnų piliakalnis, apleistas maždaug II–III a. prieš Kristų sandūroje, yra vienas seniausių Lietuvoje. Rytų Lietuva buvo neturtingas kraštas ir daug žalvario negalėjo įsigyti. Utenos rajone žalvario apdirbimo centrai buvo trijuose piliakalniuose: Antilgės, Garnių ir Narkūnų. Šioje teritorijoje dirbiniams kokybiško titnago irgi trūko. Dėl šios priežasties daugumą dirbinių darė iš kaulo ir rago.

Ar daug Utenos rajone atliekama archeologinių tyrimų?
Archeologai Utenos rajone tyrinėjo daugiau kaip 10 piliakalnių ir kelias gyvenvietes prie jų. Skirtingi dydžiai rodo, jog čia gyveno nevienodo dydžio bendruomenės.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Gerda MAKSIMAVIČIŪTĖ

Autorės, Adolfo Sinkevičiaus ir Vytauto Ridiko nuotr.

 

 

 

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Valstybės dieną atgijo rajono piliakalniai

    Utenos kultūros centro (UKC) kieme vykusiais lėlių teatro „Zuikis Puikis" (vad. Janina Baldauskienė) pasirodymais bei jaunimo roko grupės „Lets" (vad. Rimantas Sinica) ir istorinio šokio kolektyvo (vad. Donata Šeduikienė) koncertu „Čia mano žemė" prasidėjusi Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos šventė iki pat vėlumos tęsėsi ant keturių rajono piliakalnių. 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais, o 2018-aisiais švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, tad šiemet „Tautiška giesmė" vieningai buvo giedama nuo šimto Lietuvai svarbių piliakalnių.

  • Išrinktas gražiausias Lietuvos piliakalnis

    Kernavės piliakalniai nuo šiol gali didžiuotis dar vienu gautu statusus – po du mėnesius trukusio balsavimo Lietuvos gyventojai jų kompleksą išrinko gražiausiu. Šie rinkimai – viena iš iniciatyvų, skirtų 2017 metams, Lietuvoje paskelbtiems piliakalnių metais. Tai puiki proga šiemet aplankyti ne tik rinkimų lyderius, bet ir kitus žmogaus bei gamtos paveldo objektus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra beveik 900 piliakalnių, bet tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis, mat miškai vis dar slepia dalį jų.

  • Archeologai į dienos šviesą traukia Antilgės piliakalnio istoriją

    Nuo gegužės mėnesio pradžios Antilgės piliakal­nį (Daugailių sen.) kasinėjanti gausi archeologų ko­manda patvirtino, kad I–II amžiuje ant šalia ežero stūksančio piliakalnio stovėjo pastatai, o šlaitai buvo nukasti, suformuoti grioviai, apsaugantys nuo prie­šiškai nusiteikusių bendruomenių, laukinių žvėrių ir kartu apsaugantys naminius gyvulius, kuriuos laiky­davo piliakalnio aikštelėje. Aptiktos stulpavietės prie suformuotų griovių ir pylimų įrodo, kad piliakalnį juosė kelių eilių įtvirtinimai. Čia gyveno tos pačios kultūros žmonės, sudarę nedidelę, apie 60 žmonių, bendruomenę.

  • Dar galima balsuoti už gražiausią Lietuvos piliakalnį

    Dar daugiau kaip savaitę – iki gegužės 31 d. – šalies gyventojai gali balsuodami internetu rinkti gražiausią Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnį. Jis bus paskelbtas birželio 1-ą.

  • Utenoje piliakalnių metai pasitinkami atnaujinant piliakalnių prieigas

    2017-uosius metus LR Seimas paskelbė Piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Piliakalniai – unikalūs gynybiniai įtvirtinimai naudoti beveik visoje Europoje.

  • Antilgės piliakalnis nustebino archeologiniais radiniais

    Daugailių seniūnijoje, Antilgės kaime, Sylio ežero ir gausybės medžių apsuptyje nuo seno stūkso Antilgės piliakalnis. Ši graži ir niekada netyrinėta vieta sudomino archeologus – Vokietijos Heidelbergo universiteto mokslų daktarę Agnę Čivilytę ir Lietuvos istorijos instituto doktorantą Vytenį Podėną. Jie, padedami savanorių archeologų, nutarė išsiaiškinti Antilgės piliakalnio išliekamumo vertę bei praeitį. Kaip ir tikėjosi, rado įdomių archeologinių radinių.

  • Jau greitai gražiausius rajono piliakalnius galės „atakuoti“ turistai

    Tarp Lietuvos kultūros paveldo objektų piliakalniai su savo nuolatiniais palydovais priešpiliais, archeologinėmis kapinėmis ir kitais senųjų amžių gyvensenos atributais užima ypatingą vietą. Piliakalnių žemės visur apšlakstytos mūsų istorinės valstybės gynėjų krauju, tuo neabejoja niekas. Kiekvieną kartą, kai reikia sutelkti tautą lemtingiems, istoriniams žingsniams, poetų, mokslininkų, visų žmonių akys nukrypsta į įspūdingas kalvas, vadinamas tokiais momentais milžinkapiais. Suskaičiuota, kad Lietuvoje žinomi ir saugomi net apie 850 piliakalnių. Vien Utenos rajono teritorijoje jų būta netoli 80, šiuo metu kaip istorinės vertybės saugoma 61.

  • Piliakalniai ženklinami naujomis tipinėmis lentomis

    Šiuo metu vyksta valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimas naujomis tipinėmis lentomis. Šiais metais bus paženklinti šie Utenos rajono paveldo objektai:

  • Sutvarkytas Narkūnų piliakalnis

    Pagal strateginį veiklos planą iš paminklotvarkos programos lėšų šiemet sutvarkytas Narkūnų piliakalnis. Vykdant numatytus darbus yra įrengti nauji laiptai, poilsio zona su suolais ir stalu, pastatytos šiukšliadėžės. Leliūnų seniūnijos darbuotojai atliko menkaverčių krūmų ir medžių kirtimus, šienavo. Kitais metais rengiamasi tęsti menkaverčių medžių ir krūmų kirtimus pietinio piliakalnio šlaituose ir prieigose.

  • Daugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį

    Pirmoji informacija apie Daugailių krašto archeologinius paminklus siekia XIX a. vidurį. Bene anksčiausiai paminėtas Šikšnių piliakalnis (Starožytna, 1946, 279), kuris vėliau kuriam laikui buvo primirštas. F. Pokrovskio sudarytame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje paminėtas Maneičių piliakalnis (Sudeikių vardu) bei nedidelė kalvelė prie Radeikių, kurioje būta daug akmenų, panaudotų tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos traktą. Pats F. Pokrovskis spėjo ten buvus pilkapių vietą (Pokrovskis F. V., 1899, 101–102). Jis taip pat nurodęs akmeninio kirvelio bei žmonių kaulų prie Giedrio ežero (vėliau paaiškėjo, jog tai kaimo kapinės) radimvietes Ruklių vietovėje (Pokrovskis F. V., 1899, 103). Ruklių piliakalnis buvo žinomas vyskupui Motiejui Valančiui (Valančius M., 1906, 59). Vėliau tie patys archeologiniai paminklai bei radiniai minimi ir Petro Tarasenkos darbe (Tarasenka P., 1928, 227, 239).

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3381
Vakar apsilankė:7514
Šią savaitę apsilankė:28019
Šį mėnesį apsilankė:151865
Viso (nuo 2015-02-16):7985512
Šiuo metu naršo:
99
2018-04-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!