ProjektaiAušra Gutauskienė – viena iš nedaugelio kūrėjų, siuvančių perkelines lėles
2017 gruodžio 06, Trečiadienis 08:48

Aušra Gutauskienė – viena iš nedaugelio kūrėjų, siuvančių perkelines lėles

Aušra Gutauskienė – viena iš nedaugelio kūrėjų, siuvančių perkelines lėles
  • Deimantė KAZOKAITĖ
  • 8 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Utenos kultūros centro Leliūnų skyriaus kultū­rinių renginių organizatorė ir meno vadovė Aušra Gutauskienė, ilgus metus drauge su vyru Edmundu vadovaujanti jųdviejų įkurtai vaikų popmuzikos grupei „Aušra“, laisvalaikiu užsiima Lietuvoje kol kas ne itin populiaru amatu – siuva lėles. Kadaise pedagoge dirbusi moteris sakė, kad iš perkelio pa­siūtos lėlės yra skirtos namams puošti, tačiau su jo­mis galima ir žaisti.

Pasekė vyro pėdomis
Utenoje gimusi A. Gu­tauskienė vaikystėje persi­kraustė į Vyžuonas. Miestelyje baigusi vidurinę įstojo į tuome­tę Utenos aukštesniąją techni­kos mokyklą (dabar – Utenos kolegija), kur mokėsi siuvė­jos amato, vėliau dabartiniame Lietuvos edukologijos univer­sitete įgijo pradinių klasių mo­kytojos specialybę. Kelerius metus pašnekovė mokytojavo Vyžuonose, Šiaudiniuose (Vy­žuonų sen.) bei Leliūnuose.

A. Gutauskienė atskleidė, kad su savo antrąja puse susi­pažino dar besimokydama mo­kykloje. „Edmundas dirbo tuo­mečiuose kultūros namuose, o mudvi su šešeriais metais jau­nesne seserimi Daiva buvo­me aktyvios saviveiklininkės – grojome kapeloje, dainavo­me, – sakė ji. – Vieną dieną nu­sprendžiau nebesilaikyti įsiki­bus mokytojos darbo ir kartu su vyru pradėjau dirbti kultū­ros srityje. Mirus Edmundo tė­vukui apsigyvenome jo namuo­se Pakalniuose.“

Brangus palikimas
Kalbai pasisukus apie siuvi­mo amatą kalbinta pakalniš­kė sakė, kad savo gabumus vei­kiausiai paveldėjo iš močiutės (tėčio mamos), kuri buvo gar­si keliais kilometrais nuo Vy­žuonų nutolusio Varkujų kaimo (Anykščių r.) siuvėja. „Močiu­tės aš nesu mačiusi, nes tais me­tais, kai gimiau, ji mirė, – at­skleidė pašnekovė. – Kai tėtis iš Varkujų atsikraustė į Vyžuo­nas, į mūsų namus atkeliavo visi močiutės daiktai. Vaikystė­je man būdavo labai įdomu kil­noti, glostyti jos siuvinėtas stal­tieses, servetėles. Viską saugau kaip brangiausią palikimą.“

A. Gutauskienė šypsodamasi prisi­minė, kad būdama vos penkerių ran­kose jau laikė vir­balus ir mezgė ša­liką. Paauglystėje pašnekovė drau­ge su seserimi, kuri šiuo metu gyvena Vilniuje, mėgda­vo siuvinėti, mo­deliuoti ir siūti dra­bužius. Šiandien moteris kuria sceninius kosti­umus savo vadovaujamo mu­zikos kolektyvo vaikams.

Pana, žaidžianti su lėlėmis
Būdama 11-os A. Gutauskie­nė pasinaudojo žurnalo iškarpa ir pasiuvo skudurinę lėlę savo vos dešimčia metų jaunesnei krikšto dukrai, tačiau ji mažylei nepatiko, nes buvo didelė ir bai­si. „Sulaukus 15–16 metų mėgs­tamiausias mano užsiėmimas būdavo kurti drabužius plasti­kinėms lėlėms – siūdavau joms ponių sukneles, skrybėlaites, džinsus, – prisipažino kalbin­ta moteris. – Mama juokdavosi, kad būdama pana žaisdavau su lėlėmis, tačiau tai nebuvo žaidi­mas, būdingas mažoms mergaitėms, man tiesiog patikdavo jas puošti. Gailiuosi, kad neišsau­gojau nė vieno kostiumo, dabar būtų įdomu pasižiūrėti.“

Skudurų nenaudoja
Prieš kelerius metus, per te­levizorių pamačiusi ją užbūrusį reportažą apie moterį, kuriančią lėles iš polimerinio molio („mo­delino"), A. Gutauskienė nu­sprendė išmėginti šį amatą na­muose. Susiradusi informacijos socialiniame tinkle „YouTube“ moteris nulipdė tris interjero lė­les. „Nors lėlytės išėjo gražios, daugiau tokių kurti nebenorėjau“, – prisipažino ji.

Šiandien A. Gutauskienės vi­zitinė kortelė – tikroviškos lė­lės iš perkelio, kimštos sintepo­nu. Moteris pabrėžė, kad lėlėms kurti naudoja ne skudurus, o naujas medžiagas, tad jų nede­rėtų vadinti skudurinėmis.

Kiekvienai „dukrytei“ lė­lininkė specialiais akriliniais dažais, skirtais audiniams, nupiešia veidą, priklijuoja blakstienas, prisiuva sintetinius plaukus, kurie lengvai šukuo­jasi ir nesivelia. Apie 40 cm aukščio lėlėms, kurių rankas galima judinti, o kojas lanksty­ti, A. Gutauskienė suteikia var­dus, puošia jas savo pačios kur­tais drabužėliais, batukais bei aksesuarais. Moters sutuoktinis kiekvienai lėlei pagamina spe­cialų stovą.

Trūko nosyčių
Kūrėja teigė, jog siūdama lė­les visuomet stengiasi, kad šios būtų kuo panašesnės į žmo­nes. „Iš pradžių lėlytės neturė­jo nosyčių, tačiau laikui bėgant išmokau jas padaryti, – sakė A. Gutauskienė. – Ateityje pasi­stengsiu, kad neliktų siūlės ant veiduko.“

Anot pašnekovės, Rusijoje lė­lių kūrimas yra „ant bangos“, o Lietuvoje šiuo amatu užsiima retas. Pakalniškė su profesio­naliomis Rusijos lėlininkėmis bendrauja socialiniuose tinkluo­se. Moteris netgi buvo pakvies­ta dalyvauti Vokietijoje vyk­siančioje lėlių parodoje.

Susilaukė pagrandukės
2013 metais perkelines lėles siūti pradėjusi A. Gutauskienė gimus pagrandukei Kornelijai, kuriai dabar dveji su puse, šį už­siėmimą buvo nustūmusi į šalį. „Baimindamasi, kad dukry­tė nesusižeistų su aštriais įran­kiais, siuvimo kuriam laikui at­sisakiau, bet nesilioviau ieškoti medžiagų, tad dabar jų turiu pa­kankamai", – tikino pašnekovė.

Kornelija – ne vienintelė Gu­tauskų atžala. Pora turi ir dvi­dešimtmetį sūnų Andrių, kuris šiuo metu studijuoja.

Planuose – Kakė Makė
Nors A. Gutauskienė yra pa­siuvusi tik kiek mažiau nei 10 lėlių, dvi perkelinės mergaitės jau spėjo apsigyventi Šiaurėje – iškeliavo į Norvegiją. „Kai pop­muzikos grupė „Aušra" buvo pakviesta koncertuoti Seime, savo specialiai šiam kolektyvui siūtą lėlę padovanojau buvusiai Seimo narei Mildai Petrauskie­nei", – sakė kūrėja, ateityje pla­nuojanti pasiūti vaikų dievina­mą Kakę Makę.

Lėlininkė turi ir daugiau atei­ties planų – nori savo lėles pa­kuoti į stilingas dėžutes ir puoš­ti autorinėmis etiketėmis.

Nemėgsta sukiotis virtuvėje
Artėjant didžiosioms metų šventėms kultūrinių renginių organizatorė ir meno vadovė yra paskendusi darbuose – sta­to muzikinį spektaklį „Šaltu­kas“, kuriame pasirodys bemaž 40 vaikų. A. Gutauskienė ma­žiesiems ne tik siuva sceninius kostiumus, bet ir kuria dekora­cijas, puošia sceną.

Paklausus apie laisvalai­kio pomėgius pašnekovė sakė mėgstanti pinti krepšelius iš laikraščių, užsiimti dekupažu, fotografuoti. „Labai nemėgstu suktis virtuvėje, mūsų namuo­se dažniausiai šeimininkauja vyras“, – šypsojosi kūrybinga pakalniškė.

Aušros Gutauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Porcelianinės lėlės įsikurs Pačkėnuose

    Neseniai Pačkėnus pasiekė iš Šveicarijos atvežtos porcelianinės lėlės. Kaip žadama, jos įsikurs Pačkėnų kultūros ir laisvalaikio centre.

  • Jaunos moters rankomis sukurtos lėlės jai – kaip vaikai

    Šiais laikais Lietuvoje gausu įvairios srities menininkų. Vieni piešia, kiti mezga ar velia, treti fotografuoja. Atokiame Gimžiškių kaime (Kuktiškių sen.) su šeima gyvenanti ir kurianti amatininkė Edita Kušleikienė, atrodo, puikiai sugeba viską. Ji mielai sutiko „Utenos dienai" papasakoti apie savo kūrybinį kelią.

Reklama

Reklama

Ar pritariate, kad ateinančiais metais bus rekonstruota Aušros gatvė, kurioje bus nutiesti dviračių takai?

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2261
Vakar apsilankė:8279
Šią savaitę apsilankė:45554
Šį mėnesį apsilankė:127719
Viso (nuo 2015-02-16):7031704
Šiuo metu naršo:
48
2017-12-16