ĮvairenybėsIšrinktas gražiausias Lietuvos piliakalnis
2017 birželio 06, Antradienis 08:55

Išrinktas gražiausias Lietuvos piliakalnis

Išrinktas gražiausias Lietuvos piliakalnis

Kernavės piliakalniai nuo šiol gali didžiuotis dar vienu gautu statusus – po du mėnesius trukusio balsavimo Lietuvos gyventojai jų kompleksą išrinko gražiausiu. Šie rinkimai – viena iš iniciatyvų, skirtų 2017 metams, Lietuvoje paskelbtiems piliakalnių metais. Tai puiki proga šiemet aplankyti ne tik rinkimų lyderius, bet ir kitus žmogaus bei gamtos paveldo objektus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra beveik 900 piliakalnių, bet tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis, mat miškai vis dar slepia dalį jų.

Rinkimų nugalėtojas, Kernavės kompleksas, įsikūręs Širvintų rajone, Neries slėnyje vienas Lietuvos valstybės susidarymo centrų, nuo 2004 m. saugomas UNESCO Paveldo sąraše. Kompleksą sudaro piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas bei Kriveikiškio piliakalnis. Antroje vietoje likęs Šatrijos piliakalnis yra viena aukščiausių Žemaitijos kalvų, įsikūrusi Varnių regioniniame parke, Telšių rajone. Kalno aukštis – beveik 229 m, tad nuo jo atsiveria graži panorama ir vaizdas į kitus netoliese esančius piliakalnius. Trečiasis rinkimuose – Merkinės piliakalnis, esantis Merkinėje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Šis kalnas – vienas lankomiausių Dzūkijos krašto objektų, nuo kurio atsiveria Nemuno ir Merkio santaka.
Piliakalnių metams paminėti skirtuose rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 1 000 dalyvių, savo bals pateikusių už gražiausią, mėgstamiausią ar dažniausiai lankomą piliakalnį. Juos surengė svetainė pamatykLietuvoje.lt, pristatanti išsamiausią lankytinų vietų Lietuvoje žemėlapį, kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kuruojančia nacionalinių ir regioninių parkų veiklą.

Aplinkos ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Valstybės dieną atgijo rajono piliakalniai

    Utenos kultūros centro (UKC) kieme vykusiais lėlių teatro „Zuikis Puikis" (vad. Janina Baldauskienė) pasirodymais bei jaunimo roko grupės „Lets" (vad. Rimantas Sinica) ir istorinio šokio kolektyvo (vad. Donata Šeduikienė) koncertu „Čia mano žemė" prasidėjusi Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos šventė iki pat vėlumos tęsėsi ant keturių rajono piliakalnių. 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais, o 2018-aisiais švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, tad šiemet „Tautiška giesmė" vieningai buvo giedama nuo šimto Lietuvai svarbių piliakalnių.

  • Archeologai į dienos šviesą traukia Antilgės piliakalnio istoriją

    Nuo gegužės mėnesio pradžios Antilgės piliakal­nį (Daugailių sen.) kasinėjanti gausi archeologų ko­manda patvirtino, kad I–II amžiuje ant šalia ežero stūksančio piliakalnio stovėjo pastatai, o šlaitai buvo nukasti, suformuoti grioviai, apsaugantys nuo prie­šiškai nusiteikusių bendruomenių, laukinių žvėrių ir kartu apsaugantys naminius gyvulius, kuriuos laiky­davo piliakalnio aikštelėje. Aptiktos stulpavietės prie suformuotų griovių ir pylimų įrodo, kad piliakalnį juosė kelių eilių įtvirtinimai. Čia gyveno tos pačios kultūros žmonės, sudarę nedidelę, apie 60 žmonių, bendruomenę.

  • Dar galima balsuoti už gražiausią Lietuvos piliakalnį

    Dar daugiau kaip savaitę – iki gegužės 31 d. – šalies gyventojai gali balsuodami internetu rinkti gražiausią Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnį. Jis bus paskelbtas birželio 1-ą.

  • Utenoje piliakalnių metai pasitinkami atnaujinant piliakalnių prieigas

    2017-uosius metus LR Seimas paskelbė Piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Piliakalniai – unikalūs gynybiniai įtvirtinimai naudoti beveik visoje Europoje.

  • Antilgės piliakalnis nustebino archeologiniais radiniais

    Daugailių seniūnijoje, Antilgės kaime, Sylio ežero ir gausybės medžių apsuptyje nuo seno stūkso Antilgės piliakalnis. Ši graži ir niekada netyrinėta vieta sudomino archeologus – Vokietijos Heidelbergo universiteto mokslų daktarę Agnę Čivilytę ir Lietuvos istorijos instituto doktorantą Vytenį Podėną. Jie, padedami savanorių archeologų, nutarė išsiaiškinti Antilgės piliakalnio išliekamumo vertę bei praeitį. Kaip ir tikėjosi, rado įdomių archeologinių radinių.

  • Jau greitai gražiausius rajono piliakalnius galės „atakuoti“ turistai

    Tarp Lietuvos kultūros paveldo objektų piliakalniai su savo nuolatiniais palydovais priešpiliais, archeologinėmis kapinėmis ir kitais senųjų amžių gyvensenos atributais užima ypatingą vietą. Piliakalnių žemės visur apšlakstytos mūsų istorinės valstybės gynėjų krauju, tuo neabejoja niekas. Kiekvieną kartą, kai reikia sutelkti tautą lemtingiems, istoriniams žingsniams, poetų, mokslininkų, visų žmonių akys nukrypsta į įspūdingas kalvas, vadinamas tokiais momentais milžinkapiais. Suskaičiuota, kad Lietuvoje žinomi ir saugomi net apie 850 piliakalnių. Vien Utenos rajono teritorijoje jų būta netoli 80, šiuo metu kaip istorinės vertybės saugoma 61.

  • Piliakalniai ženklinami naujomis tipinėmis lentomis

    Šiuo metu vyksta valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimas naujomis tipinėmis lentomis. Šiais metais bus paženklinti šie Utenos rajono paveldo objektai:

  • Sutvarkytas Narkūnų piliakalnis

    Pagal strateginį veiklos planą iš paminklotvarkos programos lėšų šiemet sutvarkytas Narkūnų piliakalnis. Vykdant numatytus darbus yra įrengti nauji laiptai, poilsio zona su suolais ir stalu, pastatytos šiukšliadėžės. Leliūnų seniūnijos darbuotojai atliko menkaverčių krūmų ir medžių kirtimus, šienavo. Kitais metais rengiamasi tęsti menkaverčių medžių ir krūmų kirtimus pietinio piliakalnio šlaituose ir prieigose.

  • Daugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį

    Pirmoji informacija apie Daugailių krašto archeologinius paminklus siekia XIX a. vidurį. Bene anksčiausiai paminėtas Šikšnių piliakalnis (Starožytna, 1946, 279), kuris vėliau kuriam laikui buvo primirštas. F. Pokrovskio sudarytame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje paminėtas Maneičių piliakalnis (Sudeikių vardu) bei nedidelė kalvelė prie Radeikių, kurioje būta daug akmenų, panaudotų tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos traktą. Pats F. Pokrovskis spėjo ten buvus pilkapių vietą (Pokrovskis F. V., 1899, 101–102). Jis taip pat nurodęs akmeninio kirvelio bei žmonių kaulų prie Giedrio ežero (vėliau paaiškėjo, jog tai kaimo kapinės) radimvietes Ruklių vietovėje (Pokrovskis F. V., 1899, 103). Ruklių piliakalnis buvo žinomas vyskupui Motiejui Valančiui (Valančius M., 1906, 59). Vėliau tie patys archeologiniai paminklai bei radiniai minimi ir Petro Tarasenkos darbe (Tarasenka P., 1928, 227, 239).

Reklama

 

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1049
Vakar apsilankė:6846
Šią savaitę apsilankė:1049
Šį mėnesį apsilankė:158657
Viso (nuo 2015-02-16):6091505
Šiuo metu naršo:
99
2017-08-21