Nardymas: sveikatai ir gyvybei pavojingi šuoliai į pražūtį
ĮvairenybėsNardymas: sveikatai ir gyvybei pavojingi šuoliai į pražūtį
2015 gegužės 28, Ketvirtadienis 14:02

Nardymas: sveikatai ir gyvybei pavojingi šuoliai į pražūtį

Nardymas: sveikatai ir gyvybei pavojingi šuoliai į pražūtį

Meteorologų pranešimai apie artėjančius šiltus ir karštus orus yra gera žinia mėgstantiesiems maudytis atviruose vandens telkiniuose. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai primena apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens, pabrėždami, kad skaičiai traumų ir sužalojimų suvestinėse labiausiai priklauso ne nuo medikų ar saugos specialistų darbo, o nuo pačių poilsiautojų elgsenos.
Lietuvoje kasmet labai sunkiai susižaloja net kelios dešimtys jaunų žmonių, kurie nardė maudynių metu. Ypač skaudžios kaklo slankstelių lūžimų pasekmės. Kojų lūžiai ir kiti sužeidimai, patirti šokant į vandenį „kareivėliu", vasaros maudynių traumų sąraše yra antroje vietoje. Stipriai susipjaustyti kojas galima ir į dygius, aštrius augalus ar užlipus ant stiklo šukių, skardinių. Visų šių traumų galima išvengti.

 Didžiulė rizika susižaloti

Nerdami į vandenį galva žemyn daugiausiai susižaloja jauni vyrai. Nardyti dėl pramogos, tačiau neturint tam jokių įgūdžių, ypač mėgstama Vakarų Europos šalyse. Kitaip yra Rytų Europoje (išskyrus Lenkiją), kur traumos dėl nardymo skaičiuojamos ne dešimtimis, o vienetais. Australijoje, šalyje, kurioje gyvena per 19 mln. žmonių, tokių sužalojimų būna vos keletas per metus. Neurochirurgai gerai sutvirtina pažeistą stuburą, tačiau nė vienas pasaulio gydytojas dar nepagydė sužalotų nugaros smegenų ir negrąžino žmogaus į visavertį gyvenimą.
Jei panėrus galva atsitrenkiama į kokią nors kliūtį (akmenį, vandens telkinio dugną ar kt.), ypač didelė tikimybė pažeisti stuburo kaklo dalies slankstelius. Jeigu jie lūžo, bet nedeformavo stuburo kanalo ir nesužalojo nugaros smegenų ir nervų, neįgalumo pavyks išvengti.
Maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs. Asmenys, nepatekę į gydymo įstaigas, kurie susižalojo stuburą nerdami į vandenį ir mirė iš karto, dažnai priskiriami paskendusiųjų skaičiui.

Nenardykit!

Šuoliai į vandenį galva žemyn – pavojingiausias ir rizikingiausias laisvalaikio būdas paplūdimyje. „Ne-nar-dy-kit!" – toks Evaldo (vardas pakeistas) prašymas ir įspėjimas. Dvidešimtmetis vyras susižalojo panėręs, kaip jam atrodė, saugioje vietoje: „Nėriau ir net galva į nieką neatsitrenkiau. Ne nuo tiltelio šokau, o nėriau įsibridęs į vandenį ir atsispyręs kojomis nuo dugno. Tvenkinys buvo privačioje valdoje, man atrodė, jog gilus. Viena neatsargi sekundė – ir ne mano nervai, o gyvenimas nutrūko."
Po traumos Evaldas nebegali vaikščioti. Jo nuomone, nardymo šokant galva žemyn draudimai turi būti tokie pat dažni, matomi ir net agresyvūs kaip, pavyzdžiui, dantų šepetėlių reklama – ji per televiziją transliuojama kasdien ir ne vieną kartą. Išlaidos tokiai socialinei reklamai atsipirktų labai greitai. Juk valstybė neįgalų žmogų gydo, reabilituoja, skiria pašalpas ir kt. Kai automagistralių informaciniuose skyduose vairuotojai mato tame kelyje žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, juos tai drausmina, įspėja.
Dvidešimt ketverių Pijaus (vardas pakeistas) negalios priežastis ta pati: „Panirau ir staiga viskas dingo. Šalta. Nejaučiau rankų ir kojų, galėjau pajudinti tik galvą. Stipriai skaudėjo kaklą, kojų nejaučiau ir tada, kai draugai mane ištraukė. Jie automobilyje mane pasodino (didelė klaida: nukentėjusysis turi būti vežamas gulintis – aut. past.), kaklą apvyniojo rankšluosčiu. Kaip svarbu kiekvienam mokėti teikti pirmąją pagalbą! Taip ir atvežė į kliniką. Net priėmimo skyriuje kaklo įtvaro medikai neuždėjo. Sąmonę tai prarasdavau, tai atgaudavau. Vėliau draugas pasakojo, kad, kol sėdintį (!) vežė koridoriais į reikiamą skyrių, kelis kartus kilnojo vis į kitą vežimėlį. Tokia įstaigoje tvarka: vežimėlis „priklauso" tam tikram skyriui, išvažiuoti juo į kitą skyrių negalima. Mane vis kilnojo ir kaskart netekdavau sąmonės. Buvo diagnozuotas 6-ojo kaklo slankstelio skeveldrinis lūžis, atlikta operacija. Dvi savaitės skyriuje, tada reabilitacija. Kineziterapeutai skatino kiek įmanoma daugiau mankštintis. Kojos liko nejudrios. Iš pradžių nepakluso ir rankos, vežimėlio ratų pajudinti negalėjau. Buvo beprotiškai sunku. Pamažu stiprėjau, įstojau į universitetą. Kasdienybėje tebėra sudėtinga."
Drąsa, kurios nereikia
„Nugaros smegenys – tarsi pluoštas laidų, kurie jungia galvos smegenis su kūnu ir lemia valingus judesius, – aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas. – Šis ryšys užtikrina žmogaus galimybę judinti rankas ir kojas, vaikščioti, atlikti įvairius darbus. Jei dėl nugaros smegenų nervų ir kitų struktūrų pažeidimo šis ryšys nutrūksta, gali stipriai nukentėti gyvenimo kokybė. Stipriai sutrikdytų funkcijų bei sužalotų nugaros smegenų visiškai atkurti kol kas neįmanoma, nors šiuolaikinio mokslo ir praktikos pasiekimai nuteikia viltingai.

Apmaudu, kad jaunų žmonių noras rizikuoti gali pastūmėti neatsargiai elgtis. Tokio elgesio pasekmės – mirtis arba neįgalumas visam gyvenimui. Galva atsitrenkus į dugną (akmenį, kelmą, šaką), staigiai pakreipiama galva, stuburas atlošiamas arba sugniuždomas, lūžta arba išnyra kaklo (dažniausiai) slanksteliai. Pavojingiausia, jei lūždami arba išnirdami jie pažeidžia smegenis. Dėl to sutrikdomos gyvybinės funkcijos, ištinka rankų bei kojų paralyžius.
Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni slanksteliai. Kuo aukštesnis slankstelis lūžta, tuo trauma pavojingesnė. Ypač pavojingas antrojo kaklo slankstelio lūžimas, nes ties juo yra pailgosios smegenys ir gyvybiškai svarbūs nugaros smegenų centrai, kuriuos pažeidus sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Dauguma žmonių, patyrusių tokias traumas, tiesiog nuskęsta įvykio vietoje."

Mėgėjiško nardymo dr. Bronius Špakauskas rekomenduoja apskritai atsisakyti. Tokiems šuoliams reikia tinkamo pasirengimo ir įgūdžių. Juk sportininkai, atliekantys šuolius į vandenį, ilgai treniruojasi baseine. Akrobatas pereina lynu, ištemptu tarp dviejų daugiaaukščių pastatų, bet tai gali tik todėl, kad ilgai rengėsi, treniravosi. O jauni narsuoliai, dažnai įkaušę, nei ruošęsi, nei treniravęsi, neria stačia galva į vandenį nežinomose vietose. Mažiau rizikuojama šokant į vandenį kojomis žemyn, tačiau ir toks būdas nėra visiškai nerizikingas.

Skaudžių traumų, patirtų nardant, nemažėja. Lietuvos neurochirurgams Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune kasmet tenka apsirūpinti stuburo slankstelių kūno pakaitalais ir metalinėmis plokštelėmis 40–60-čiai nardytojų. Patyrusieji sunkias kaklo slankstelių traumas dažniausiai lieka neįgalūs.

Nardymas nėra saugus laisvalaikis, įspėja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai. Nardant stipriai rizikuojama sveikata ir gyvybe.

Nenardykite, nes:
• vandens telkinių, kuriuose nardyti būtų saugu, nėra. Susižaloti galima bet kuriame vandens telkinyje;
• nardymui reikalinga tinkama vieta, specialus pasirengimas. Nepasiruošus, nesimokius nėrimo technikos vadovaujant treneriui, nardyti negalima.

Maudykitės saugiai:
• reikėtų maudytis tik tam skirtose vietose – baseine ar paplūdimio teritorijoje;
• net ir jums žinomos maudynių vietos – tvenkinio, upės ar ežero – dugno reljefas gali kisti. Gali būti ką tik įmestų šakų, akmenų ar kitų daiktų;
• maudynių vietoje įvertinkite gylį, iš pradžių įbriskite į vandenį ir patikrinkite dugną, ypač, jei toje vietoje lankotės pirmą kartą;
• poilsiaudami prie vandens nevartokite alkoholinių gėrimų ar kitų svaigalų.

Jeigu atsidūrėte maudynių vietoje, kurioje žmogus nėrė ir, tikėtina, susižalojo stuburą:
– būtinai skubėkite padėti;
– negalima nukentėjusio žmogaus sodinti, negalima sukioti jo liemens;
– nukentėjusįjį guldykite ant tvirto pagrindo, imobilizuokite kaklą, prilaikydami savo rankomis arba priemonėmis, kurias turite: rankšluosčiais, porolono juosta ar kt., kad galva nejudėtų;
– jeigu nukentėjusysis nekvėpuoja, atlikite dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į burną" arba „iš burnos į nosį" pagal bendruosius skubios pagalbos teikimo reikalavimus; gaivindami pernelyg neatloškite nukentėjusiojo galvos, tik šiek tiek pastumkite apatinį žandikaulį į priekį;
– kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, stebėkite nukentėjusiojo sąmonę, kvėpavimą, pulsą. Negalima transportuoti nukentėjusiojo savo automobiliu, laukite, kol atvyks medikai.

Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Per praėjusią savaitę šalyje nuskendo 19 žmonių

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusią savaitę iš vandens telkinių, upių ir ežerų ugniagesiai ištraukė 19 skenduolių. Praėjusį penktadienį vanduo pasiglemžė net penkių žmonių gyvybes, o šeštadienį – trijų. Iš viso šiais metais jau nuskendo 50 gyventojų (pernai – 71).

  • Skelbiama oficiali maudymosi sezono pradžia

    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio 1-ą prasideda maudymosi sezono pradžia. Tiesa, savivaldybių institucijos gali koreguoti tiek sezono pradžią, tiek pabaigą, atsižvelgdamos į besimaudančiųjų skaičių.

  • Vaikams linkėjo vasarą praleisti saugiai

    Gegužės 22 dieną Utenoje, prie Vyžuonaičio ežero pakrantės, vyko prevencinis renginys „Būk saugus atostogų metu“, skirtas mūsų rajono švietimo įstaigų trečių–ketvirtų klasių mokiniams. Šį renginį organizavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnais, Utenos kolegijos medicinos fakulteto lektoriais, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais.

  • Pasaulinė vandens diena: vanduo – ne tik gyvybės, bet ir susirgimų šaltinis

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), minėdamas Pasaulinę vandens dieną, kviečia atkreipti dėmesį į geriamąjį vandenį, kad jis būtų saugus ir netaptų infekcinių ligų priežastimi.

  • Arseno rasta vienoje Utenos apskrities vandenvietėje

    Utenos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Utenos VMVT) laikinai uždraudė naudoti maistui geriamąjį vandenį, tiekiamą iš UAB „ Ignalinos vanduo“ Mažėnų vandenvietės (Ignalinos r.). Šios vandenvietės tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinami 53 kaimo gyventojai.

  • Užklupti tropinių karščių žmonės skundžiasi darbo sąlygomis ir šluoja parduotuvių lentynas

    Sinoptikai žadėjo, jog šiais metais itin anksti prasidėjusi vasara bus karšta ir ilga. Akivaizdu, kad jų prognozės pildosi su kaupu, mat Lietuvą nuo pat gegužės mėnesio vis pasiekia tropinių karščių bangos. Gyventojai apgulė vandens telkinių pakrantes, iš parduotuvių šluote šluoja kondicionavimo ir vėsinimo įrangą, ledus, vandenį, gaiviuosius gėrimus. Prekybininkai pastebi, kad išaugo ir gėrybėms šaldyti skirtų indelių bei laisvalaikio prekių – žaislų, turizmo inventoriaus, grilio reikmenų – pardavimai. Alinantys karščiai sudavė smūgį jautriausiems šalies gyventojams – ligoninės perpildytos, o medikams tenka dirbti pasiraitojus rankoves. Valstybinę darbo inspekciją užvertė žmonių skundai dėl per aukštos temperatūros, juntamo oro trūkumo biuruose, prekybos centruose bei su tuo susijusios kasdienės blogos savijautos.

  • Paskelbė vandens maudyklų vandens kokybę

    Utenos rajono savivaldybės administracija Utenos rajono maudyklų vandens kokybės stebėsenai vykdyti sudarė sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

  • Vanduo po mūsų kojomis

    Lietuvoje gausu geriamojo požeminio vandens išteklių. Iš čiaupo bėgantis vanduo – seniai žinomas dalykas. Įpratome, kad atsukus vandens čiaupą bėga geriamasis vanduo, o panaudotas išbėga. Retas kuris susimąstome, kokį kelią nueina vanduo, kad pasiektų mūsų namus. Eidami miesto gatvėmis, neįsivaizduojame, kokia inžinerinių tinklų raizgalynė slypi po mūsų kojomis, kiek reikia įdėti pastangų ir lėšų, kad geriamasis vanduo pasiektų vartotojus, o susidariusios nuotekos būtų išvalytos ir vėl grąžintos gamtai. Šiandien, gegužės 5 dieną, švenčiame Vandentvarkos darbuotojų profesinę dieną, todėl paminėkime jų nuveiktus darbus ir įdėtas pastangas tam, kad kiekvieno mūsų namuose vos atsukus čiaupą bėgtų švarus ir skanus vanduo.

  • Vanduo visiškai paskandino Ignalinos ūkininkų pasėlius

    Ignalinos rajono ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl laukuose paskendusių pasėlių. Skaičiuojami nuostoliai, nes šiame krašte kritulių iškrito keturis kartus daugiau nei įprastai, todėl į laukus įvažiavusiai žemės ūkio technikai dažnai reikia pagalbos ištraukti.
    Kaip praneša ūkininkai, Ignalinos rajone šiųmečio derliaus nuimta vos 30–50 procentų.

  • Žvilgsnis pro objektyvą: Ignalina

    Ignalina – nedidelis šiaurės rytų Lietuvos miestas. Šioje vietovėje maždaug XIII a. buvo keturios gyvenvietės – du palivarkai ir du kaimai, vienas iš palivarkų turėjo Ignalinos pavadinimą. Pati pagrindinė gyvenvietė pradėjo augti 1862 metais, kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Čia iškilo medinė geležinkelio stotis, o aplink ją pradėti statyti mediniai namai. 1950 metais Ignalinos miestelis tapo miestu, jis plėtotas kaip turizmo centras.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:13500
Vakar apsilankė:15582
Šią savaitę apsilankė:53726
Šį mėnesį apsilankė:121936
Viso (nuo 2015-02-16):13196101
Šiuo metu naršo:
195
2020-04-09
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!