Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtoms vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis supaprastinama neteisminio vartotojų ginčų sprendimo tvarka.
Įstatymo pataisose numatomas vartojimo ginčų komisijų, kaip vartojimo ginčų neteisminio sprendimo organų, sudarymas. Komisijos nagrinės tuos ginčus, kai ginčo suma ne mažesnė nei 200 eurų ir ginčas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Šios komisijos bus specializuotos ir nagrinės vartojimo ginčus atskirose joms priskirtose vartojimo prekių ir paslaugų srityse. Vartojimo ginčų komisija bus sudaryta iš 3 narių: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovo, vartotojų asociacijos atstovo ir verslininkus vienijančios asociacijos paskirto atstovo. Toks socialinių partnerių įtraukimas užtikrins ginčų nagrinėjimo skaidrumą.
Kitus vartojimo ginčus, kaip ir iki šiol ne teismo tvarka nagrinės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir kitos institucijos joms priskirtose srityse: Ryšių reguliavimo tarnyba (elektroninių ryšių ir pašto paslaugų srityje), Lietuvos bankas (dėl finansinių paslaugų), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (energetikos srityje), Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas (dėl teisinių paslaugų).
Svarbus pakeitimas, kad be šių įstatyme numatytų institucijų vartojimo ginčus galėtų spęsti ir kiti, nevalstybiniai, subjektai, atitinkantys ekspertinių žinių, nepriklausomumo ir nešališkumo, skaidrumo ir kitus įstatyme numatytus kriterijus. Tai gali būti nuolatinės arbitražo institucijos ar vartotojų asociacijų ir verslininkus vienijančių asociacijų įsteigti viešieji juridiniai asmenys, įrašyti į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą.
„Įstatyme įtvirtinus konkrečius kriterijus, sudarysime sąlygas steigtis ir veikti privatiems ginčų nagrinėjimo subjektams. Tai užtikrintų didesnį pasirinkimą vartotojams ir greitesnį ginčų sprendimą”, – akcentavo teisingumo ministras J. Bernatonis.
Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą sudarys, tvarkys ir savo internetiniame tinklalapyje viešai skelbs Teisingumo ministerija. Tokio sąrašo sudarymas leis vartotojui operatyviai pasitikrinti, ar ginčą nagrinėjantis subjektas atitinka nustatytus reikalavimus. Šis sąrašas taip pat bus pateiktas Europos Komisijai, kuri skelbs bendrą visų Europos Sąjungos valstybių narių ginčus nagrinėjančių subjektų sąrašą.
Taip pat svarbu, jog iki šiol Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nenustatė ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą, privalomumo. Vienintelė sankcija paslaugos tiekėjui, nevykdančiam rekomendacijos, kai ginčas išnagrinėjamas vartotojo naudai – viešas paskelbimas apie tai VVTAT interneto tinklalapyje. Teisingumo ministerijos parengtose pataisose numatoma, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Be to, kai pažeidimai nėra nagrinėjami administracine tvarka, siūloma atsisakyti kreipimosi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, kaip atskiros vartotojų teisių gynimo stadijos, prieš kreipiantis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją.
Įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. direktyvos 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę.
Teisingumo ministerijos inf.