Estija, Latvija ir Lietuva – tai kaimyninės šalys, tad turi daug bendro – ne išimtis ir veislininkystė. Visose trijose šalyse daug dėmesio skiriama produktyvumo kontrolei, o ūkininkai skatinami joje dalyvauti.

Latvijoje ūkininkai, suprasdami produktyvumo kontrolės reikšmę bei siekdami ne tik didesnio ūkio našumo, bet ir pelningumo, noriai joje dalyvauja. Štai viename iš Latvijos pieno ūkių šeimininkai, norėdami kompensuoti žemas pieno supirkimo kainas, užsiima dar ir veislinių telyčių prekyba. Ūkis turi 114 ha nuosavos ir nuomojamos žemės, 90 karvių. Šiuo metu ūkyje karvės dirbtinai apvaisinamos genetine medžiaga iš JAV. Ūkininkai didžiuojasi aukšta pieno kokybe ir puikiais gyvuliais, o primilžis iš vienos karvės siekia net 14 600 kilogramų per metus. Taip pat ūkyje parduodama aukštos kokybės veršiena, kuri yra tiekiama restoranams. Veršeliai auginami specialiai iki trijų mėnesių amžiaus, o vėliau parduodami.
Estijoje situacija yra kiek kitokia, čia veislinių gyvulių yra mažiau, todėl juos kontroliuoti yra paprasčiau. Šioje šalyje yra apie 91 000 karvių, iš jų kontroliuojamųjų – apie 86 000, o štai Lietuvoje yra 310 000 karvių, iš kurių kontroliuojama –147 000. Estijoje vidutinis bandos dydis siekia per 100 karvių, o Lietuvoje – apie 30. Pažymėtina ir tai, kad Estijoje, kaip ir Lietuvoje, mėsinių galvijų skaičius nuolat auga. Vienas svarbiausių ypatumų tai, kad šalyje mėsinei galvijininkystei plėtoti maksimaliai išnaudojamos kitoms žemės ūkio sritims netinkamos vietovės – daugiausia mėsinių galvijų auginama salose. Tačiau kaimyninėje šalyje sėkmingai vystosi ne tik mėsinė, bet ir pieninė galvijininkystė.
Estijoje šiandien yra 6000 ūkių, kurie išgyvena iš savo veiklos. Viename Estijos ūkių Misso kaime šeima dalyvauja produktyvumo kontrolėje ir vieningai pritaria, kad toks sprendimas – tai geriausia išeitis tiems, kurie investuoja į savo ūkius ir nori, kad jie būtų pelningi ir našūs. Ūkininkai laiko 200 karvių ir turi mažą perdirbimo verslą – gamina įvairių rūšių sūrius, jogurtą ir kt., kurį vėliau parduoda vietiniams prekybos tinklams. Ūkio perdirbimo ceche perdirbama pusė ūkyje pagaminamo pieno, kitas parduodamas suomių įmonei „VALIO”, kuri už pieną moka 21 centą už kilogramą.
„Lietuvoje veislininkyste užsiimama nuo seno, žinoma veislinio gyvulio reikšmė ir nauda. Be abejo, šiomis dienomis labai aktualu atrasti ekonomiškumo ir produktyvumo bendrą sąlytį, nes tik tada ūkis gyvuos ekonomiškai efektyviai. Svarbus yra ir veislinių gyvulių prekybinės rinkos suaktyvėjimas. Užsienio rinkose nuolat ieškoma veislinių gyvulių, tad ši niša yra labai plati. Be abejo, užsienio pirkėjai reikalaus aukštos kokybės mėsos ir pieno, tad dalyvavimas produktyvumo kontrolėje būtų labai naudingas”, – teigė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Vilius Rekštys. Šiemet į Armėniją jau buvo parduota 200 telyčių, taip pat gyvulius eksportuoja į Graikiją, Turkiją, Vengriją, Daniją ir kitas šalis.
Visose trijose Baltijos šalyse veikia labai panaši valstybinės paramos schema: už gyvulių įrašus į kilmės knygą kompensuojama 100 proc., o už kokybės rodiklių nustatymą – 70 proc. išlaidų. Taip pat vykdoma stipri kontrolė fizinių ir juridinių asmenų, kurie dirba su genetine medžiaga, ją vertina, daugina ar ja prekiauja. Siekiant, kad jų paslaugos būtų kokybiškos, nuolat organizuojami mokymai ir atliekamos patikros.

Žemės ūkio ministerijos inf.