Seimas pritarė tam, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktį, viršvalandinį darbą atlygis būtų apskaičiuojamas ne pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, o pagal nustatytą darbo užmokestį.
Pritarus šiai nuostatai projekte numatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ir už darbą švenčių dieną būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už darbą naktį – ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą būtų mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandžius švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš nustatyto atitinkamo dydžio, galėtų būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
Kaip pažymima Darbo kodekso projekte, už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, būtų mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.
Seime taip pat svarstyti pakeitimai ir dėl pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo. Pagal šias nuostatas darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turėtų būti išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.
Seimas taip pat pritarė siūlymui nustatyti, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Jeigu uždelsta suma būtų mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarytų darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius.
Seimo inf.