Projektai

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

(Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai... Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais" ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

(Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 26, 28)
Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

(Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Tauragnų seniūnijoje (Utenos r.) stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Prie piliakalnio telkšo Tauragno ežeras, giliausias ežeras Lietuvoje (62,1 m). Atsiveriantys nuo Taurapilio piliakalnio viršūnės vaizdai, išmarginti ežerais ir ežerėliais, miškais ir kloniais, ypač vasarą, gniaužia kvapą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

Aknystėlių piliakalnį du kartus niokojo geležinkelio statybos
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Aknystėlių piliakalnį du kartus niokojo geležinkelio statybos

Kas gali labiau pakurstyti lakią vaizduotę, jei ne savo istorija, legendomis apipinti piliakalniai, akį traukiantys ir neeiliniu kraštovaizdžiu. Pasakojimai apie piliakalniuose paslėptus lobius, įdomūs padavimai kaitina ne tik istorikų ir archeologų, bet ir smalsuolių vaizduotę. Vieną dieną „Utenos diena“ nusprendė aplankyti Aknystėlių piliakalnį.

Pietinė Aknystėlių piliakalnio dalis buvo prarasta XIX a. pabaigoje tiesiant siaurąjį geležinkelį Švenčionys–Panevėžys. Dėl šios priežasties pirminė piliakalnio išvaizda nežinoma, nes iki tol ji niekur nebuvo užfiksuota. Vargu ar Lietuvoje dar per kurį nors kitą piliakalnį buvo nutiestas geležinkelis. Aknystėlių piliakalniui nepasisekė dvigubai, nes beveik po šimto metų buldozeriai vėl nuo jo stumdė žemę. Sugalvojusiems aplankyti minėtą piliakalnį, patariame apsišarvuoti kantrybe. Norintiems surasti Aknystėlių piliakalnį, teks ilgai ratais klaidžioti aplink šį gamtos paminklą, ypač žiemą, nes nėra prie jo pastatytos rodyklės ar kito informacinio ženklo.

Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai9 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis

Tęsinys. Pradžia Nr. 22

Narkūnų piliakalniai žinomi tikriausiai kiekvienam uteniškiui, nes jie siejami su Utenos miesto įkūrimu ir legendiniu kunigaikščiu Uteniu. Manoma, jog Utenos miestas buvo pirmiausia įkurtas būtent toje vietoje ir tik vėliau, XV a., priešams sudeginus ir sunaikinus pilį bei gyvenvietę, ji persikėlė į netoliese esantį slėnį, dabartinio miesto vietą. Narkūnų piliakalniai – ne tik istorikų bei archeologų tyrinėjimų objektas, liaudyje apie juos sklando daugybė legendų ir padavimų, piliakalnius apdainuoja poetai ir rašytojai, jie vaizduojami paveiksluose, karpiniuose. Galiausiai šalia piliakalnių gyvena paprasti žmonės, kurių likimai toliau glaudžiai siejasi su šia istorine vieta ir tuo netiesiogiai pratęsia pirmųjų piliakalnių gyventojų darbus, godas ir svajones...

Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis

Narkūnų piliakalniai žinomi tikriausiai kiekvienam uteniškiui, nes jie siejami su Utenos miesto įkūrimu ir legendiniu kunigaikščiu Uteniu. Manoma, jog Utenos miestas buvo pirmiausia įkurtas būtent toje vietoje ir tik vėliau, XV a., priešams sudeginus ir sunaikinus pilį bei gyvenvietę, ji persikėlė į netoliese esantį slėnį, dabartinio miesto vietą. Narkūnų piliakalniai – ne tik istorikų bei archeologų tyrinėjimų objektas, liaudyje apie juos sklando daugybė legendų ir padavimų, piliakalnius apdainuoja poetai ir rašytojai, jie vaizduojami paveiksluose, karpiniuose. Galiausiai šalia piliakalnių gyvena paprasti žmonės, kurių likimai toliau glaudžiai siejasi su šia istorine vieta ir tuo netiesiogiai pratęsia pirmųjų piliakalnių gyventojų darbus, godas ir svajones...

Šeimyniškių piliakalnis dar tebesaugo tolimos praeities paslaptis
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šeimyniškių piliakalnis dar tebesaugo tolimos praeities paslaptis

(Tęsinys. Pradžia Nr. 18.)

Neįtikėtina istorija
Užpalių istorijai bei praeičiai daug dėmesio skyręs buvęs gimnazijos direktorius Giedrius Indrašius yra aptikęs versiją, kad Užpalių pilis galėjo būti minima kaip karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. Įdomus faktas, kad pirmą kartą Užpalių vardas rašytiniuose šaltiniuose, kaip ir Utena (istorikai turi ir kitų įrodymų dėl pirmojo Utenos paminėjimo), minimas 1261 m. Mindaugo dokumente, kuriame Livonijos ordinui nurodomos Sėlių žemės ribos.

Šeimyniškių piliakalnis dar tebesaugo tolimos praeities paslaptis
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šeimyniškių piliakalnis dar tebesaugo tolimos praeities paslaptis

Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Šeimyniškių piliakalnis su papiliu ir gyvenviete – įsitaisęs Užpalių seniūnijai priklausančiame Šeimyniškių kaime. Tai – vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių, ant kurio stovėjo Užpalių pilis. Žvarbią kalendorinio pavasario dieną galingų medžių apsuptu ir miško žvėrių išmintu taku žingsniuojant link pilies kalno apėmė jausmas it patekus į mistinę vietovę.

Nuo Pakalnių piliakalnio matosi aštuonių bažnyčių bokštai
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • Priedai8 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Nuo Pakalnių piliakalnio matosi aštuonių bažnyčių bokštai

Pakalnių piliakalnis visais metų laikais vilioja turistus vien dėl to, kad nuo jo be žiūronų matosi net aštuonios bažnyčios: Leliūnų, Skiemonių, Alantos, Molėtų, Suginčių, Skudutiškio, Kuktiškių ir pačių Pakalnių. 25 metrų aukščio Pakalnių piliakalnis dunkso apie vieną kilometrą nuo Pakalnių į šiaurę, palei Pakalnių–Leliūnų kelią, pietvakarinėje Vidinksto ežero pakrantėje. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdinga panorama į apylinkes ir tyvuliuojantį Vidinksto ežerą. Viename iš padavimų teigiama, neva Pakalnių piliakalnį supylė žmonės, nešdami žemes kepurėmis bei sterblėmis. Vieta, iš kurios jie ėmė žemes, virtusi Vidinksto ežeru.

Šalia Užpalių stūkso sklidinas ramybės Lygamiškio piliakalnis
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai7 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šalia Užpalių stūkso sklidinas ramybės Lygamiškio piliakalnis

Važiuojant Krokulės gatvele iš Užpalių dešinėje pusėje apžėlęs pušelėmis ir apsnigtas rymo Lygamiškio piliakalnis, dar vadinamas Geniupio kalnu, arba Užpalių piliakalniu, regis, dūmojantis apie savo seniai praėjusius šlovingus laikus. Šiandien ant šio piliakalnio retkarčiais užklysta koks nors prašalaitis, kartais vyksta užpaliečių šventės, bet didžiąją laiko dalį jis skęsta savuose prisiminimuose niekieno nedrumsčiamas ir netrikdomas. Šis neaukštas, bet plačią aikštelę turintis piliakalnis datuojamas II–XII a., jo papėdėje aptikta senos gyvenvietės liekanų. Vieta graži – nuo kalno viršaus kaip ant delno atsiveria nuostabūs Šventosios vingiai ir Užpalių miestelis – gal todėl ir prosenelių vėlės nenori iš čia pasitraukti, o apie piliakalnį ir jo šlaite kėpsančią „laumės valtį“ sklinda įvairios legendos ir pasakojimai. Gal todėl ir ne kartą važiuojant pro šalį link švento Krokulės šaltinio šalia kalno galima sutikti baltą katytę...

Vaikutėnų piliakalnis mena čia vykdavusių švenčių šurmulį
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai5 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Vaikutėnų piliakalnis mena čia vykdavusių švenčių šurmulį

Važiuodami keliu Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir už Vaikutėnų (Utenos sen.) pasukę į kairę šiaurėn link Sudeikių bei padardėję žvyrkeliu 250 m, kairėje pusėje išvystumėte Vaikutėnų piliakalnį. Šiandien ant pilies kalno tylu ir ramu, o kadaise, vietinių gyventojų teigimu, žiemą čia sukiodavosi pulkas vaikų, kuriems didžiausia pramoga būdavo čiuožimas rogutėmis. Vasarą irgi netrūkdavo veiksmo – per šventes pėsti ar ratuoti ant piliakalnio traukdavo Vaikutėnų bei aplinkinių kaimų žmonės. Čia skambėdavo muzika, degdavo laužai, veikdavo lauko prekyba. Trumpam pamiršę rūpesčius žmonės linksmindavosi, šokdavo, džiaugdavosi bendryste.

Dalius Ribokas: „Piliakalniai – praeitis, kurią turime žinoti ir gerbti“

Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo itin panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio „Pilis“, bet nuo veiksmažodžio „Pilti“. Utenos rajone priskaičiuojama beveik 60 piliakalnių – šiuo klausimu esame turtingiausi šalyje. Apie mūsų krašto piliakalnius, jų dabartinę būklę bei reikšmę Rytų Aukštaitijos gyvenviečių formavimuisi „Utenos dienai“ pasakojo istorikas, archeologas, muziejininkas Dalius Ribokas.

Primirštos profesijos atstovė negali gyventi be rankdarbių

Nedaug Lietuvoje liko audėjų – galima sakyti, kad šis amatas pamažu nyksta, nes rankomis austus audinius išstumia gamyklinėmis automatinėmis staklėmis išaustos medžiagos. Visgi yra Lietuvoje moterų ir vyrų, kurie moka šį amatą ir skleidžia savo žinias kitiems žmonėms, todėl galima tik viltis, kad audimas rankomis visiškai neišnyks, priešingai – galbūt atsiras norinčių mokytis austi ir dėvėti ar kitaip naudoti rankomis austus drabužius bei daiktus. „Utenos diena“ kalbino vieną iš nedaugelio jaunų žmonių, mokančių austi ir tai darančių – Vaivą Lašienę, savo žiniomis besidalijančią su kitais tradicinių amatų centre „Svirnas“. Moteris pasakojo apie savo meilę tekstilei ir audimo subtilybes.

Uteniškė Prancūzijoje garsina Lietuvos kūrėjus

Uteniškė Miglė Mikulėnaitė būdama vos dešimties kartu su tėvais ir jaunesniu broliu pakėlė sparnus į Londoną. Kurį laiką tarp dviejų šalių – Anglijos ir Lietuvos – gyvenusi mergina mokyklą baigė Utenoje. Šiandien uteniškės namai – Prancūzijos rytuose esantis Liono miestas. Norėdama atskleisti prancūzams Lietuvos kūrėjų talentą, jų  rankų darbo gaminių kokybę bei originalumą M. Mikulėnaitė įkūrė „Laumės“ butiką. „Utenos dienai“ emigrantė papasakojo apie gyvenimą Prancūzijoje, savo veiklą, laisvalaikio pomėgius ir ateities planus.

Aušra Gutauskienė – viena iš nedaugelio kūrėjų, siuvančių perkelines lėles
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai8 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Aušra Gutauskienė – viena iš nedaugelio kūrėjų, siuvančių perkelines lėles

Utenos kultūros centro Leliūnų skyriaus kultū­rinių renginių organizatorė ir meno vadovė Aušra Gutauskienė, ilgus metus drauge su vyru Edmundu vadovaujanti jųdviejų įkurtai vaikų popmuzikos grupei „Aušra“, laisvalaikiu užsiima Lietuvoje kol kas ne itin populiaru amatu – siuva lėles. Kadaise pedagoge dirbusi moteris sakė, kad iš perkelio pa­siūtos lėlės yra skirtos namams puošti, tačiau su jo­mis galima ir žaisti.

Dizainerės Austėjos Pelėdaitės kūriniai puošia Prancūzijos butiką
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai18 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Dizainerės Austėjos Pelėdaitės kūriniai puošia Prancūzijos butiką

Prekinio ženklo „Pelėdaitė“ įkūrėjos uteniškės di­zainerės Austėjos Pelėdaitės (22 m.) rankose gims­ta papuošalai iš švelnaus polimerinio molio rutuliu­kų. Stilingi aksesuarai puikiai dera tiek prie jaukaus vilnonio megztinio, tiek prie vakarinės suknelės. Pagrindinė „Pelėdaitės“ ypatybė – natūralumo balan­sas, mat spalvos pasirenkamos įkvėpimo ieškant miškuose, augaluose ar sostinės senamiesčio stoguo­se. „Utenos diena“ kviečia su ambicinga kūrėja susi­pažinti artimiau.

Medinės drožėjo Aurelijaus Baldausko darbų metamorfozės
  • AutoriusBirutė NENĖNIENĖ
  • Priedai7 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Medinės drožėjo Aurelijaus Baldausko darbų metamorfozės

Nebūtina gilintis, kas lemia mokslinį metamorfozių apibrėžimą, mums užtenka tik supratimo, kad nėra nieko amžino – viskas aplinkui kinta, keičia turinį, būvį ir formas. Tas pats ir su medžiais – ateina metas nebe žaliuoti, žydėti, nešti vaisius ir pavėsį, o griūti ša­kom į samanas ir, praradus gyvastį, kilti dūmais į dan­gų ar virsti daiktu, rakandu. Medžio drožėjai niekada lengvai nenurašo medžių: šaknų ar šakų raizgalynėje, kamieno rievių margume jie įžvelgia daugybę naujų idėjų, formų, vaizdų ir net veidų. Toks ir uteniškis Au­relijus Baldauskas, gruodžio 3 dieną Utenos kultūros centro (UKC) stiklo galerijoje pristatantis antrą per­sonalinę darbų parodą.

Daiva Jakštienė (Braškė): „Pradėjusi kurti ėmiau labiau vertinti rankų darbą“
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai14 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Daiva Jakštienė (Braškė): „Pradėjusi kurti ėmiau labiau vertinti rankų darbą“

Kūryba uteniškės Daivos Jakštienės (Braškės) gyvenime atsirado prieš 10 metų, kai pasaulį išvydo sūnus Emilijus. Mažylis buvo tikras miegalius, tad mama turėdavo daug laisvo laiko. Mokykloje darbų pamokų ir visko, ką per jas reikėdavo daryti, nemėgusi moteris šiandien neįsivaizduoja savo kasdienybės be papuošalų kūrimo, mezgimo ar nėrimo. Visų šių dalykų ji išmoko savarankiškai.

Pedagogės Daivos Seibutienės laisvalaikis su virbalais tarp siūlų ir karoliukų
  • AutoriusBirutė NENĖNIENĖ
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pedagogės Daivos Seibutienės laisvalaikis su virbalais tarp siūlų ir karoliukų

Šimtai porų po visą „svietą“ pasklidusių D. Seibutienės riešinių, tarp kurių vargu ar surastum vienodų, iš jų meistrės reikalauja ne tik didelio kruopštumo, meistriškumo, bet ir meninės išmonės bei gero skonio. Ir, savaime suprantama, juodo darbo. Nėra nieko naujo, viskas, kas nauja, yra tik gerai užmiršta sena. Net liaudies išmintis sako: užkliuvus varčios, vėl iš pradžios... Taip į mūsų gyvenimus iš praeities sugrįžo kadaise lietuvių mūvėtos riešinės, įgydamos specifinių, tik XXI amžiui būdingų bruožų. Tai – iš deficito zonos išbirę ir sumanių moterų į įmantrius raštus įmezgami įvairiaspalviai karoliukai, suteikiantys mezgamoms riešinėms ne tik puošnumo, taurios elegancijos, bet ir tikro, fiziškai juntamo svorio.

Uteniškio sėkmės istorija: mėgstama veikla grąžino į gyvenimą brangų žmogų
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai14 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Uteniškio sėkmės istorija: mėgstama veikla grąžino į gyvenimą brangų žmogų

Emigranto duonos ragavęs uteniškis Arminas Katilius (25 m.) nuo pat mažų dienų žinojo, kad kurs privatų verslą. Taip ir nutiko – vieną dieną nusprendęs, jog nebenori dirbti samdomo darbo, vaikinas įkūrė įmonę SON & FATHER (liet. sūnus ir tėvas – aut. past.) ir ėmė prekiauti rankų darbo žiedais bei aksesuarais, kuriems gaminti naudojama unikali, reta mediena. Savo sėkmės istoriją „Utenos dienai“ papasakojęs A. Katilius atskleidė, kad verslu virtusi širdžiai miela veikla sugrąžino jam brangų žmogų, su kuriuo likimas buvo ilgam išskyręs.

Pristatyti dviejų skirtingų regionų kultūrų skirtumai
  • AutoriusVytautas RIDIKAS
  • Priedai10 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pristatyti dviejų skirtingų regionų kultūrų skirtumai

Šv. Kazimiero ordino Utenos apskrities komtūrija, kuriai vadovauja Zita Mackevičienė, Utenos visuomenei pristatė įdomų projektą „Rytai–Vakarai 20", kuriame atsispindėjo ne tik dviejų regionų kultūra, bet ir visų kultūros bei meno sričių bendra veikla Utenos ir Klaipėdos kraštuose. Tarp Mažosios Lietuvos ir Rytų Aukštaitijos per 20 veiklos ir bendravimo metų susikaupė nemažai patirties, atskleidžiančios jų savitumą, skatinančios kultūrinį turizmą, bendruomeniškumą, įtraukiančios į kultūrinę veiklą visas vietos gyventojų socialines grupes, populiarinančios profesionalųjį meną.

Puslapis 1 iš 10

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7850
Vakar apsilankė:9355
Šią savaitę apsilankė:25919
Šį mėnesį apsilankė:209545
Viso (nuo 2015-02-16):8043192
Šiuo metu naršo:
107
2018-04-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!