„Kas laukia persirgus koronavirusu?“

Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyve­nime, nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo. Specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.

Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gy­ventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu.

„Grįžo karantino atimti malonumai“

Raseinių rajone gyvenan­tis Gintaras į koronaviru­so gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karan­tino metu atsakingai saugo­jausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kon­taktų su pašaliniais žmonė­mis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pir­muosius simptomus (galvos ir gerklės skausmas, sloga), kurie nebuvo itin skausmin­gi ir varginantys, priešingai – gana pakenčiami.“

Pajutęs negalavimus ir bijo­damas skaudžių ligos padari­nių rizikos grupei priklausantis vyras nedelsdamas izoliavo­si tikslingai siekdamas neuž­krėsti aplinkinių ir artimųjų.

„Izoliavausi namuose, to­dėl visiškai išvengti kontak­to su šeima nepavyko. Po ke­leto dienų pablogėjo žmonos savijauta – atsirado sausas skausmingas kosulys, galvos skausmas, pakilo temperatū­ra. Atlikę testus ir sulaukę tei­giamų rezultatų, kreipėmės į medikus pagalbos“, – patirtimi dalijosi vyras.

Nors kontaktą su sergančiu asmeniu turėjo Gintaras, jo žmo­na, užsikrėtusi nuo vyro, sirgo sunkiau, dėl šios priežasties per­sirgimas moteriai turėjo dusinan­čio kosulio ir pasunkėjusio kvėpa­vimo padarinių.

Dėl priklausymo rizikos gru­pei galimybę skiepytis Gintaras gavo gana anksti ir, sakė, nė ne­sudvejojęs pasirinkimo klausi­mu. „Pandemija sustabdė mūsų gyvenimą, o vakcinos atvėrė ga­limybę grąžinti jį į senas vėžes – dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais ir pagaliau prisiminti kelionių teikiamą malonumą, ku­rio karantino metu taip trūko.“

„Neaplenkė mintis apie mirtį, tačiau gyventi verta“

Lietuvoje pradėjus plisti virusui, Kėdainių gyventoja Eglė suneri­mo dėl savęs ir savo artimųjų, ka­dangi niekam nebuvo aišku, kas laukia ateityje.

Šiandien moteris pasakoja apie tuomet atsiradusį nesau­gumo jausmą, baimę bendrauti su žmonėmis, kol galiausiai ša­lyje dėl visų saugumo buvo už­drausti bet kokie nebūtini susi­tikimai ir paskelbtas visuotinis karantinas.

Maisto prekių parduotuvėje dir­bančios moters darbo prasidėju­si pandemija nesutrikdė – dirbti ji galėjo ir karantino metu. „Tokia­me darbe kontaktas su žmonė­mis yra neišvengiamas, todėl, net ir atsakingai laikantis visų reko­menduojamų saugos priemonių bei reikalavimų, apsisaugoti ne­pavyko“, – pasakojo Eglė.

Kėdainietės šeima užsikrėtė koronavirusu, o moteris sirgo kur kas sunkesne viruso forma nei jos vyras ir sūnus. Eglei pasireiš­kė ligai būdingi simptomai – uos­lės praradimas, kaulų laužymas, raumenų tempimas, pakilo ir lai­kėsi aukšta temperatūra, kol ga­liausiai medikai diagnozavo plau­čių uždegimą.

Moteris prisimena, jog tai buvo labai baisus ir sunkus laikotarpis, kai neaplenkė mintis ir apie mirtį. „Nenorėčiau grįžti į tą laikotarpį ir išgyventi visko iš naujo“, – atvira­vo Eglė, kuri šiandien džiaugiasi gavusi galimybę vakcinuotis ir ti­kėdamasi nebesusirgti drąsiai tei­gia, jog gyventi verta.

Grįžti į pradinę būseną užtrunka tris mėnesius

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Pulmono­logijos ir alergologijos centro va­dovo profesoriaus Edvardo Da­nilos teigimu, kiekvienos ligos atveju pasekmės priklauso nuo li­gos sunkumo, žmogaus amžiaus, turimų gretutinių ligų ir gydymo veiksmingumo.

„Koronaviruso liekamieji reiški­niai skiriami į trumpalaikius ir il­galaikius. Trumpalaikės pase­kmės – silpnumas, greitesnis nuovargis, jėgų neturėjimas – paprastai trunka kelis mėnesius ir apima visą organizmą. Kadan­gi stipriai sergančiam žmogui ilgą laiko tarpą tenka praleisti lovo­je ir būti nepakankamai judriam, taip pat turi reikšmės ir buvusio plaučių uždegimo stiprumas“, – pasakojo pulmonologas.

Dėl šių priežasčių kuriam lai­kui nusilpsta raumenys, dėl bu­vusio uždegimo bei deguonies trūkumo gali sutrikti ir kitų orga­nų veikla, bet bėgant laikui yra grįžtama į pradinę būklę. Pavie­niais atvejais, kas sudaro 2–3 proc. visų koronavirusine infek­cija sirgusių žmonių, grįžimas į pradinę būseną gali užtrukti net iki pusės metų.

Ilgalaikės pasekmės gali būti nulemtos itin stipraus plaučių pažeidimo. 1–2 proc. sirgusių asmenų yra pažeidžiama plau­čių struktūra – dalis pažeisto plaučio virsta randeliais, tačiau E. Danila aiškina: „Plaučiai turi milžinišką rezervą. Keliolikos kvadratinių centimetrų dydžio randeliai dažniausiai neturi įta­kos plaučių veiklai. Jų išklotinė užima 40–80 kv. m plotą ir net nėra juntami.“

VUL Santaros klinikų speci­alistas dalydamasis patirtimi sakė, jog pasitaiko atvejų, kai žmogaus juntamus simptomus, kaip silpnumas, nuovargis ar kt., lemia ne fiziniai pokyčiai. Nere­tai išlikęs nerimas, ligos, mirties baimė gali daryti įtaką stipres­niam simptomų jutimui, nei yra iš tikrųjų, tačiau profesorius tvir­tino, jog absoliuti dauguma ko­ronaviruso sukeltų padarinių ga­liausiai išnyksta ir žmogus grįžta į pradinę būseną.

IDSAM0730/6

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas