KaimasKviečiame pažinti ir pamilti Lietuvos kaimą
2017 balandžio 06, Ketvirtadienis 09:00

Kviečiame pažinti ir pamilti Lietuvos kaimą

Kviečiame pažinti ir pamilti Lietuvos kaimą

Šiandien ne kiekvienas turime galimybę prisiliesti prie tikro lietuviško kaimo, savo rankomis išsikepti šakotį ar įsigyti sveikų, tėviške kvepiančių produktų tiesiai iš ūkininkų. Ne paslaptis, kad daugėja vaikų, kurie nėra matę gyvos karvės, o kaip atsiranda duona tėra girdėję mokykloje, todėl visus, kuriems įdomu pažinti Lietuvos kaimą, jo teikiamas galimybes ar tiesiog pailsėti, kviečiami gegužės 27–28 dienomis į akciją „Atviros dienos kaime".

„Atviros dienos kaime" – tai neeilinė galimybė iš pirmų lūpų išgirsti bei pamatyti, kokį kelią nueina jų pamėgti produktai, gaminiai, kol patenka ant stalo. Pamatę kaip gimsta duona, pienas ar kiti pamėgti gaminiai, sužinoję jų gamybos subtilybes, lankytojai galės įvertinti ūkininkų darbą ir pastangas tiekti kokybiškus ir su meile pagamintus produktus bei užmegzti nuolatinį ryšį, kad maisto tiekimo grandinė būtų ne tik trumpa, bet ir patikima. Namo miestiečiai galės grįžti įsigiję „laimingų vištų laimingų kiaušinių", daržovių, medaus, levandų ir dar begalę įdomių Lietuvoje išaugintų, pagamintų bei išpuoselėtų produktų bei gaminių.
Jau sulaukta 26 ūkių, sodybų patvirtinimo, kad jie atvers savo duris svečiams iš miesto. Lankytojai bus kviečiami susipažinti su gamtine žemdirbyste, kanapių ūkio ypatumais, savo akimis pamatyti, kaip auginami žirgai, triušiai, mėsiniai galvijai, naminiai paukščiai, alpakos ir net... sraigės. O kur dar įvairios siūlomos edukacinės programos, pasivaikščiojimai, žygiai po miškus, pelkes, piliakalnius ir dvarus!
Tad visi, kurie turi lankomą ūkį ar kaimo turizmo sodybą, ir nori sulaukti svečių bei pasidalinti su jais savo žiniomis bei galimybėmis kviečiami registruotis iki balandžio 14 dienos el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  arba tel. 8 635 57 154.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Pirmasis akcijos „Atviros dienos kaime“ blynas – neprisvilęs

    Gegužės paskutinįjį savaitgalį vykusi akcija „Atviros dienos kaime 2017" sulaukė didžiulio miestiečių susidomėjimo. Ši akcija yra viena iš priemonių, skatinančių bendradarbiavimą tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų, ūkininkų, bendruomenių ir amatininkų. Pirmą kartą tuo pačiu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykusioje akcijoje buvo galima aplankyti daugiau kaip 190 ūkių ir sodybų: 71 mūsų šalyje ir 120 pas kaimynus latvius.

  • Kaimo senbuvei likimas išbandymų negailėjo

    „Utenos dienos" žurnalistėms jau tapo įprasta kone kiekvieną savaitę leistis į nenuspėjamas keliones po rajono kaimus. Šįsyk buvo nuspręsta aplankyti keliais kilometrais į vakarus nuo Sudeikių nutolusius Pilvelius, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi jau nuo 1765 metų. Čia gimė ir vietinėse kapinaitėse Antrojo pasaulinio karo metais buvo palaidotas (sušalo besislapstydamas miške) Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Vyčio kryžiaus ordininkas Mikas Repšys. Nedideliame kaime, kurį dulkėtu žvyrkeliu važiuojant nuo Utenos (pro Skaistašilio mišką) galima pasiekti per kelias minutes, kadaise lakstė pulkas vaikų, veikė parduotuvė ir pieno supirkimo punktas. Šiandien vieta po Pilvelių saule dalijasi senbuviai su naujakuriais, meilės lizdelį suka ūkinę veiklą vystanti jauna lietuvio ir prancūzės pora, kurios pakalbinti šį kartą nepavyko.

  • Kubiliai – kaimas, turintis savo merą

    Daugailių seniūnijai priklausančiame Kubilių kaime „Utenos dienos" žurnalistės lankėsi saulėtą paskutinio žiemos mėnesio dieną, kai gamta siuntė pirmuosius pavasario ženklus. Šiaurinėje kaimo, kurio gyventojams suskaičiuoti pakaktų rankų pirštų, pusėje stūkso piliakalnis, pietvakariuose tyvuliuoja Vaikeso ežeras. 1921 metais Kubiliuose duris atvėrusi pradinė mokykla veikė iki 1960-ųjų, dalis sodybų nugriauta melioruojant žemes. Atokiose kapinėse, kurios, vietinių gyventojų teigimu, veikia iki šiol, palaidota 17 partizanų, penkios šeimos buvo ištremtos į Sibirą.

  • Kaimui išnykti neleidžia gyventojų meilė jam

    Aukštaitijos kalvelėmis apsuptuose Sirvydžiuose (Tauragnų sen.) karaliauja žiemiška ramybė. Ties išnykimo riba atsidūrusio kaimo gyventojai, rodos, dar neseniai buvo kur kas guvesni nei dabar. Prabėgusius metus skaičiuojantys vietiniai, kitur laimės neieškoję, o pasilikę tėviškėje, su nostalgija mena praeitį, kai Sirvydžiuose, kaip ir daugelyje kaimų, netilo juokas, vaikų klegesys ir kiekviename kieme prašalaitį pasitikdavo šuns amsėjimas. Čia puikiai sutarė ir kadaise gyvenę rusai, sentikiais vadinami, ir vietos gyventojai, drauge dalijęsi ir džiaugsmais, ir rūpesčiais.

  • Strokiniai – nedidelis kaimas, atsidūręs ties išnykimo riba

    Saldutiškio seniūnijai priklausantis Strokinių kaimas, įsikūręs netoli Kirdeikių, jo gyventojų (kurių beliko vos du) teigimu, atsidūrė ties išnykimo riba. Senieji strokiniškiai jau atgulė amžinojo poilsio, o naujakurių ištuštėjusi gyvenvietė nevilioja. Kadaise nedideliame kaime buvo daug vaikų, veikė pradinė mokykla, pieno supirkimo punktas. Kaip sakė „Utenos dienos" kalbintas senolis, kiekviena „gryčia" tada turėjo savo „gaspadorių". Šiandien čia – taip tylu, kad nesunku išgirsti, kaip rudeninis vėjas gainioja lapus.

  • Kaimynuose vyrai – tarsi reti brangakmeniai

    Netoli Užpalių miestelio įsikūręs Kaimynų kaimas, jo gyventojų teigimu, pateisina savo pavadinimą. Žmonės čia – draugiški, puoselėjantys kaimyniškus santykius. Kaimynuose vystoma ūkinė veikla, veikia bendruomenės namai, kuriuose kartas nuo karto savo pasirodymus surengia meno kolektyvai, vietinių „ulyčia" vadinamos senosios gyvenvietės pabaigoje yra kapinaitės. Jau daugelį metų kaime gyvuoja nedidelė parduotuvė, kurią, pasinaudojęs nuoroda, nesunkiai rastų net prašalaitis. „Utenos dienos" kalbintos pašnekovės atskleidė, kad Kaimynuose, kaip ir daugelyje kaimų, karaliauja vyrus šienaujanti giltinė, našlėmis pavertusi jau kone dvi dešimtis moterų.

  • Tirmūnuose vietos užtenka ir senbuviams, ir naujakuriams

    Leliūnų seniūnijai priklausantį Tirmūnų kaimą, nuo minėto miestelio nutolusį 9 km, aplankėme rudeniškai šiltą rugsėjo mėnesio rytą. Jei reikėtų nupiešti vietovės, kurioje, seniūnijos duomenimis, savo gyvenamąją vietą deklaravo 60 gyventojų, paveikslą, jame veikiausiai būtų vaizduojami apgriuvę sovietinius laikus menantys ūkiniai pastatai, pievose besiganančios ožkos, plunksnas kedenančios antys ir, žinoma, sodybos, prižiūrimos darbščių bei svetingų šeimininkų.

  • Ištuštėjusio kaimo gyventojai džiaugiasi kiekvienu užklydėliu

    Tauragnų seniūnijoje esančiame Daunorių kaime saulėtą vasaros dieną pasitinka tik smagus žiogų čirpimas – čia sunku išgirsti ne tik automobilio burzgimą, bet ir žmogaus balsą. Vienas po kito čia kadaise gyvenę žmonės atgulė ant kalnelio, prieš medinę Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, statytą dar 1934 metais. Dabar bažnyčia atrakinama tik retomis progomis, o daugelį abipus gatvės išsirikiavusių namų durų dabina spynos. Kadaise klegėjusio kaimo atminimą dabar saugo vos penki gyventojai, besidžiaugiantys kiekvienu užklydusiu svečiu, nesvarbu, ar vandens stiklinės prašančiomis studentėmis, nežinia, kokiais tikslais ir keliais prasukusiomis pro jų kaimą, ar „Utenos dienos" žurnalistėmis, kurias galima ir savo gyvenimo kelių vingiais pavedžioti.

  • Bus renkamos labiausiai savo kraštui nusipelniusios kaimo bendruomenės

    Rugsėjo pabaigoje iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos žemės ūkio ministerija pagerbs veikliausius ir aktyviausius kaimo žmones tradiciniuose apdovanojimuose „Lietuvos kaimo spindulys 2016". Šiemet, pažymint Bendruomenių metus, apdovanojimai pirmą kartą bus skirti ne individualiems asmenims, bet visai kaimo bendruomenei. Paraiškas apdovanojimams bendruomenės gali teikti jau nuo šiandien.

  • Žalčių globojamo kaimo ramybę drumsčia ilgapirščiai

    Vos keliais kilometrais į pietryčius nuo Saldutiškio nutolusiame Paalsuodės kaime savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 11 gyventojų, dauguma jų – vyresnio amžiaus. Pasivaikščiojus po nedidelio Utenos rajono kaimo apylinkes susidaro įspūdis, kad gyvenimas čia teka itin ramia vaga – per porą valandų pro šalį prazvimbė vos keli automobiliai, dviračiais praskriejo anglų kalba žodį „labas" ištarę ir mandagiai nusišypsoję užsienio turistai. Pro akis neprasprūdo tai, kad beveik visų netoli Labanoro (Švenčionių r.) įsikūrusio kaimo sodybų, ūkinių pastatų ir net svirnų ar požeminių rūsių durys pažymėtos pirmosiomis trijų karalių vardų raidėmis, kurios, tikima, apsaugo namus nuo blogio. „Utenos diena" aplankė tris atsitiktines Paalsuodės kaimo sodybas ir trumpai pasikalbėjo su jose sutiktais žmonėmis.

Reklama

 

Reklama

Reklama

DPC_250x250

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5828
Vakar apsilankė:9882
Šią savaitę apsilankė:52852
Šį mėnesį apsilankė:220866
Viso (nuo 2015-02-16):5552925
Šiuo metu naršo:
104
2017-06-23