Kas išdrįs paneigti, kad lietuviai – žemdirbių tauta? Dažnas iš mūsų, jau nekalbant apie tokiu būdu duoną uždirbančius ūkininkus, mėgsta po sunkios darbo dienos sukišti rankas į drėgną žemę, pajusti ryšį su ja, ir, žinoma, kartu savo stalui užsiauginti sveikų žalumynų, daržovių, uogų ar vaisių. Kita vertus, vykstant karui Ukrainoje, ketvirtoje pagal dydį Europos Sąjungos išorinėje maisto tiekėjoje, ekonomistai perspėja ne tik apie drastiškai augsiančias maisto kainas, bet ir apie būsimą įvairių maisto produktų trūkumą. Taigi, „Ignalinos dienos“ žurnalistės klausė ignaliniečių, ar mėgsta jie dirbti žemę ir ar ketina, skambant grėsmingiems perspėjimams, šiemet sodo bei daržo gėrybių auginti daugiau.
Danutė
Mergaitės, mano gyvenimas labai geras – gaunu 515 eurų pensijos, turiu sodą, gyvenu viena, dukra gyvena Vilniuje, o anūkė – Anglijoje. Visi baigę aukštuosius, mūsų šeimoje viskas gerai. Neklausykit, kad žmonėms sunku gyventi. Visi gerai gyvena, tikrai gerai. Mano name – visi pasiturintys, net durų apsauga įtaisyta. Visi tik pripratę dejuoti. Neskaičiuoju tų, kurie valkatos ir alkoholikai, visi normalūs žmonės gyvena gerai – turi automobilius, sodus, nuosavus butus. Taip kad Ignalinoje – gerai.
Sode daugiausia auginu gėles – savo malonumui. Auginu tik truputį morkyčių, pomidorų, agurkų, viską, kas tinka pasiruošti žiemai. Žiemai pasidarau grybų su morkomis – prisigrybauju aplinkiniuose miškuose. Bulvių nesodinu, jos ir taip pigiau grybo, tai kam užimti žemę?.. Be to, kiek vargo su jomis, su kolorado vabalais. Turiu ir obelų, ir vyšnių, ir slyvų. Uogienių nemėgstu, todėl uogas ir vaisius valgau šviežius, išdaliju ir kitiems. Visko užsiauginu, parduotuvėje perku tik vaisius. Turiu šešis arus žemės, mano sodas – sodų bendrijoje „Vasara“. Iki sodo nuo namų – trys kilometrai, ir pirmyn, ir atgal einu pėsčiomis, viską pati parsinešu. Va ir dabar kaip tik į sodą einu. Man dabar aštuoniasdešimt dveji, jei aš neičiau, nenešiočiau, nieko nedaryčiau, jau būčiau po žemėmis. Todėl net ir tai, kad brangiai atsieina auginti pačiai, brangios sėklos, daug priežiūros, man nesvarbu. Kovo mėnesio pabaigoje buvo mano gimtadienis, tai anūkė prisiuntė man dovanų visokiausių gėlių. Nupirkau uzbonus, žemės, pasodinau, dabar jau šitokios užaugo (rodė).
Nijolė ir Remigijus
Mes ir taip auginam daug daržovių – gyvenam Vidiškėse, turim daržus. Auginam bulves, svogūnus, burokėlius, turim šiltnamį, jame auginam pomidorus, agurkus. Auginam visko, ko tik prireikia. Bet bulvių neauginam tiek daug, kad užtektų, todėl jų nusiperkam papildomai. Daržoves valgom ir šviežias, darom salotas, ir konservuojam. Agurkus marinuojam. Turim ir uogų. Grybų prisigrybaujam. Vyro brolis turi kelias obelis, tai iš jo gaunam obuolių. Vidiškėse ne visi nori patys auginti daržoves. Būna, kad kaimynai „pasiskolina“ visam laikui (juokėsi).
Jeigu skaičiuojant šiltnamiams laistyti išnaudotą vandenį, sėklų kainą, darbą, kurį reikia įdėti, gal ir neapsimoka auginti, bet vis – savo. Nors būna, kad sėklomis pasidalija ir kaimynai, mėgstamų pomidorų sėklas pasiruošiam patys. Norisi auginti sau dėl daržovių ir uogų švarumo. Mes netręšiam trąšomis, pagerinam dirvą mėšlu, juodžemiu, kompostu. Jokių ypatingų auginimo receptų neturim – auginam taip, kaip visi. Bet jei kas – iš bado nemirsim, tuo labiau, kad vyras – žvejys, nuolat aprūpina šviežia žuvimi.
Mindaugas
Auginu. Gyvenu dabar Ceikiniuose, turiu daržą, šiltnamį prie namų. Šiltnamyje sodinu pomidorus, darže – žieminius ir vasarinius česnakus, morkas, burokėlius, salierus, bulves, prieskonines daržoves. Bet daržovių perku ir parduotuvėje – visko gi negali užsiauginti. Savo užaugintų daržovių šiek tiek duodu ir sūnaus šeimai. Žmonos neturiu, tai viską pasidarau pats. Daržovių žiemai nemarinuoju, tik raugiu – taip daug skaniau ir sveikiau. Su marinatu, su actu – niekas, raugta daržovė daug vertingesnė. Sėklomis apsirūpinu iš anksto – palaukiu, kol gegužės mėnesį prekybos centruose būna didelės akcijos ir prisiperku kitiems metams – juk sėklų galiojimas būna dar dveji ar treji metai. Mano jau viskas paruošta – sodinukai ant palangės jau auga. Auginti daugiau daržovių neketinu, mano manymu, trūks nebent sveikatos ir pinigų.
Vitalija
Gyvenu bute Ignalinoje, todėl daržo neturiu, bet namuose auginu gėles. Pamatytumėt, pas mane namuose visur – gėlės. Mano du balkonai, vienam aš guliu, kitam – gėles auginu. Man bet tik gėlė, ir mėgstu. Prispirkau dirbtinių saulėgrąžų paėmus, jau man kai gražu… Vienas auginu, liežuvninkais jas vadinu, tai iš vieno vazono kitan vis persodinu, pelargonijos per žiemų augo, dabar žiedus sukrovė. Vienų gėlį turguj perku, dešimts eurų moku ir tadu, Jėzus, kaip žydi. Kas eina pro šalį, tai tas ir filmuojas paėmi. Jau dešimts metų kaip miesti gyvenu, kai kaimi gyvenau, tai ten gi ir bulves, ir viskų auginam. Gyvenau Švedriškėj. Labai trūksta daržo. Kai ateina pavasaris, visąlaik gailiu, kad mani vaikai išvedė iš ten. Visko prisisadinč, kaip anksčiau. Ale gi mana pinki vaikai prikalbėja. Ale mana auksiniai vaikai.
Natalija
Nusipirkau trijų aukštų daigyklę, ten visokias žoleles auginu. Turiu ir daržą, ten auginu viską, ko stirnos neėda, nes viską kitaip nuryja. Liko tik bulvės ir prieskoninės žolelės, jos jų nevalgo, matyt, joms neskanu (juokėsi). Žeme man leidžia naudotis kaimynė, ji mane ir prikalbino, sakė – žinok, reikia. Tas įprotis kažką auginti, matyt, iš tėvų atėjo – tėvai visą gyvenimą kažką sodino, augino. Būdavo, tėvai atvažiuoja, kažką pasodina ir prašo nors palieti per vasarą, o rudenį atvažiuodavo ir derlių nusiimdavo – aš nieko nedarydavau. Net negalėjau žiūrėti į daržą. Bet po to gal su amžiumi atsirado tas noras. Ir kaimynė vis mane gundė: „Žiūrėk, va, įdedi, bac, užauga, ai, kaip gerai!“ Gera energija, ir galvą paleidi pailsėti. Tik dėl stirnų nuostoliai. O ir šiaip mūsų šalyje – tai šalnos, tai sausros, tai lietaus per daug. Sunku… Šiemet nesiruošiau daugiau nieko sodinti, galvojau užsodinti dobiliukais ir duoti pailsėti žemei. Bet kai sužinojau apie gresiantį sunkmetį, sakiau ir bulves sodinsiu, ir dar kažką bandysiu užsiauginti. Maža kas. Ir kainos parduotuvėje tokios. Vis kažkas savo bus… Jeigu stirnos nesuvalgys (juokėsi).
Rasa
Gyvenu Strigailiškyje, auginu daug gėlių, o darželis nedidelis – daugiau žalumynai. Esu kaimo vaikas, mėgstu žemės darbus. Didesnio daržo užveisti neketinu, manau, tai nepadės, jei jau užklups badas. Sėklas dažniausiai perku internetu, bet dabar tai daryti tenka retai, nes gėlės daugiausia daugiametės, todėl nebeaktualu. Vienmečių gėlių perku daigelius. Gėlėmis apdalijau visus kaimynus, ir pati gaunu iš jų ne tik gėlių daigelių, bet ir daržovių.
Elvyros Sabalytės nuotr.