Viktorija SKREBIŠKIENĖ

Šiemet žiema parodė savo gniaužtus – šaltis ir gausus sniegas tapo kasdienybe. Mes, žmonės, atsiperkame tik sunkiau išvažiuojamais keliais, didesnėmis šildymo sąskaitomis, o laukinėje gamtoje vyksta kova dėl išgyvenimo – baltasis badas. Pasirūpinti miško gyvūnais galimybę turi tikrai ne kiekvienas, tačiau norint suteikti išgyvenimo šaltinį paukščiams, dažnai pakanka tiesiog pakabinti lesyklėlę ir reguliariai lesinti sparnuočius jiems tinkamu maistu. Nutarėme pasidomėti, kaip uteniškiai padeda paukšteliams žiemą, koks maistas jiems reikalingas, kad būtų išvengta priešingo efekto ir pagalba netaptų ligos ar net mirties priežastimi.

Ir geras darbas, ir edukacija

Paspaudus šalčiams ir žemę užklojus storam sniego sluoksniui, laukinius gyvūnus ir paukščius ištinka vadinamasis baltasis badas, kai susirasti maisto patiems tampa labai sunku ar net neįmanoma.

Dažniausiai žmonės paukščius ima lesinti būtent iš noro jiems padėti, tačiau, pasak ornitologų, visgi didžiausia paukščių lesinimo nauda yra edukacinė – tai atradimo džiaugsmas, ypač vaikams. Į lesyklą atskrendantys įvairūs sparnuočiai skatina susidomėjimą ir smalsumą, o pažintis su paukščiais juos lesinant ugdo atsakomybės jausmą, empatiją. „Dažną rytą, eidami su vaikais į darželį, nešamės kišenėse ir kažko skanaus paukščiukams – saulėgrąžų ar smulkintų riešutų – kad galėtume paberti į lesyklėlę, įrengtą medyje netoli ugdymo įstaigos. Vaikai patys jau primena, kad pasiimtume maisto paukščiams. Jau ne pirmą žiemą taip darome, tačiau ši žiema ypatinga savo atšiaurumu, tad žmonių pagalba paukščiams tampa dar reikalingesnė“, – pasakojo uteniškė Rūta.

Einant per miestą tiek prie daugiabučių, tiek prie nuosavų gyvenamųjų namų galima pamatyti įrengtų lesyklų – nuo rankų darbo medinių namelių iki paprastų plastikinių kibirėlių ar butelių, pritaikytų mažiems paukšteliams. Miesto parkuose taip pat gausu lesyklų – žmonės, eidami pasivaikščioti, neretai sustoja įberti sparnuočiams skanėstų. „Paukščiams, ypač mažiukams, reikia padėti, kai žiema tokia sunki. Mano pensija nedidelė, tačiau argi gaila euro kito? Juk gerą darbą darau. Visada šilta širdyje palieka, kai žinau, kad sušalę paukščiukai turi galimybę atskristi ir palesti“, – pasakojo Dauniškio ežero parko pušyne sutikta senjorė Monika, kuri, kaip pati teigė, stengiasi kiekvieną dieną pradėti nuo pasivaikščiojimo paežere, kur ir maitina paukščius.

Saulėgrąžų ar lašinių – į turgų

Utenos turgavietės paviljone kalbinta prekeivė Aira teigė, kad kiekvieną žiemą prekyba saulėgrąžomis suaktyvėja, tačiau ši žiema – ypatinga. „Žmonės saulėgrąžas neša maišais. Yra tokių, kurie sako, kad per sezoną laukiniams paukščiams sumaitina ir 20 maišų“, – pasakojo moteris. Paklausta, kiek maždaug maišų saulėgrąžų per dieną parduoda, ji teigė, jog diena dienai nelygi, priklauso nuo to, kiek tądien būna prekiautojų, o geriausia prekyba vyksta savaitgaliais, tuomet būna, kad nuperka ir 60. „Patys namuose taip pat žiemą maitiname paukščius tokiomis pat saulėgrąžomis“, – sakė prekeivė ir pridūrė, kad jos namuose dabar gyvena sniegena, kurią pritrenktą parvežė vyras. Paukštelis jau atsigauna. Laukiama, kol atšils orai, kad būtų galima ją paleisti.

Šviežia mėsa paviljone prekiaujanti Asta paantrino savo kolegei. Pasak jos, žmonės laukiniams paukščiams skiria didelį dėmesį. „Rūpinasi, kaip šuniukais, kačiukais, taip ir paukščiukais. Gal net per daug rūpinasi“, – juokėsi moteris. Ji teigė, kad nuolat ateina pirkėjų įsigyti taukų ar nesūdytų lašinukų būtent paukščiams maitinti. Tačiau, pašnekovės pastebėjimu, visgi populiariausiu pasirinkimu išlieka saulėgrąžos, kurias žmonės „neša tonomis“.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (vasario 24 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Rūtos Gaidamavičės asm. archyvo ir Gedimino Jurgučio nuotr.