Gyventojus pasiekusios sausio šildymo sąskaitos šįkart buvo gerokai didesnės – daliai jos padvigubėjo. Ypač tai pajuto senų, prastos būklės daugiabučių butų savininkai. Nors šilumos kaina, palyginti su gruodžiu, kilo apie 4 proc., mokėjimus reikšmingai išaugino nebetaikomas lengvatinis PVM ir atšiauri žiema.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad šilumos kainos Utenoje sausio mėnesį, pridėjus 21 proc. PVM tarifą, brango 11 proc. (siekė 6,7 ct už kWh). Lietuvos mastu vidutinė šilumos kaina sausį siekė 9,64 ct už kWh su PVM, o galutinės sąskaitos tapo didžiausios šį šildymo sezoną. Tai yra net apie 90 proc. didesnės nei prieš metus – dėl šaltų oro sąlygų didėjo 70 proc., dėl kainos ir didesnio PVM – 11,2 proc.
Didžiausios sąskaitos neefektyviuose pastatuose
Kaip pabrėžė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, sąskaitų dydį daugiausia lemia ne šilumos tarifas, o pastato būklė.
„Tame pačiame mieste šilumos kaina visiems vartotojams yra vienoda, tačiau sąskaitos skiriasi dėl suvartoto šilumos kiekio. Jei namas nesandarus, prastos šiluminės varžos, jam reikia daugiau energijos palaikyti higienos normomis nustatytai temperatūrai (18–20 °C). Mokėtiną pinigų sumą šilumos vartotojui sąskaitose lemia ne tiek pačios šilumos kaina, kiek šiluminės energijos vartojimo efektyvumas ir pastato sandarumas, neleidžiantis šilumai sklisti per atitvaras į lauką“, – pabrėžė V. Lukoševičius.
Pasak jo, šilumos kainos neįmanoma sumažinti du kartus, bet šilumos suvartojimą, atlikus pastato renovavimo darbus ir vidaus inžinerinių sistemų modernizavimą, iki dviejų kartų sumažinti yra labai nesunku. Atskirais atvejais sutaupoma ir daugiau, priklausomai nuo investicijų dydžio, darbų apimties ir jų kokybės.
Po renovacijos sumažėja energijos poreikis
Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovės Gintarės Burbienės, viename iš neseniai renovuotų daugiabučių 50 kv. m buto šildymo išlaidos sausį prieš atnaujinimą siekė apie 73 eurus (be PVM), po renovacijos – apie 27 eurus. Šilumos suvartojimas tokiuose namuose sumažėjo daugiau nei perpus.
„Tačiau daugiabučio modernizavimas – tai ne vien pastato apvilkimas „kailiniais“ ir dėl to sumažėjusios šildymo sąskaitos. Tai ir mažesnis avarijų skaičius, pailgėjęs pastato gyvavimo ciklas, pagerėjęs komfortas ir estetika, išaugusi turto vertė. Kvietimas valstybės paramai daugiabučiams modernizuoti galioja iki balandžio 1 d. Kviečiu neatidėlioti ir teikti paraiškas“, – teigė G. Burbienė.
Technologijos leidžia sutaupyti dar daugiau
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, renovacija ir atsinaujinantieji ištekliai (saulės elektrinės ar kolektoriai, kuriuos įsirengia vis daugiau modernizuojamų daugiabučių) papildo vienas kitą.
„Renovacija mažina energijos poreikį bent 40 proc., o atsinaujinantieji ištekliai leidžia dalį namui reikalingos energijos pasigaminti pačiam. Tai papildoma nauda šalia jau sumažėjusių šildymo išlaidų. Be to, kainų svyravimų kontekste svarbiausia mažinti priklausomybę nuo išorinių veiksnių, kuo mažiau energijos pastatui reikia ir kuo daugiau elektros pasigaminama vietoje, tuo stabilesnės tampa gyventojų išlaidos“, – sakė M. Nagevičius.
Daugiau informacijos apie šiuo metu galiojančio daugiabučių modernizavimo įkainio kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS iki balandžio 1 d.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
