Nereguliarios mėnesinės yra dažnas reiškinys, su kuriuo tam tikru gyvenimo laikotarpiu susiduria daugelis moterų. Menstruacijų ciklo pokyčiai gali būti natūrali organizmo reakcija į hormonų svyravimus, stresą ar kasdienių įpročių pasikeitimus, tačiau kartais šie pokyčiai gali signalizuoti ir apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.

Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios nereguliarių mėnesinių priežastys, gyvenimo etapai, kai menstruacijų ciklo pasikeitimai gali būti laikomi normaliais, bei simptomai, kurie gali rodyti, kad reikalinga gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija.

Nereguliarios mėnesinės – kaip atpažinti ciklo sutrikimus?

Nereguliarios mėnesinės – tai menstruacijų ciklo pokyčiai, kai mėnesinės prasideda anksčiau arba vėliau nei įprastai, ciklo trukmė dažnai skiriasi, o kraujavimas tampa neįprastai gausus arba labai silpnas. Nors dažnai manoma, kad mėnesinės turi prasidėti tiksliai kas 28 dienas, iš tiesų normalus menstruacijų ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų.

Kada nereguliarios mėnesinės yra normalu?

Nors reguliarus menstruacijų ciklas dažnai laikomas geru moters sveikatos ženklu, tam tikrais gyvenimo etapais nereguliarios mėnesinės gali būti visiškai natūrali organizmo reakcija į hormoninius pokyčius.

Dažniausiai menstruacijų ciklo svyravimai pasireiškia paauglystėje, po gimdymo, žindymo laikotarpiu bei artėjant menopauzei. Šiais gyvenimo etapais organizmui prisitaikant prie hormoninių pokyčių mėnesinės gali tapti retesnės, dažnesnės arba laikinai visai išnykti.

Nereguliarios mėnesinės paauglystėje

„Po pirmųjų mėnesinių prasidėjimo nereguliarus menstruacijų ciklas dažniausiai yra laikomas normaliu. Paauglės organizmas dar tik prisitaiko prie hormoninių pokyčių, todėl ovuliacija ne visada vyksta reguliariai“, – sako BIOFIRST klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Kučinskaitė. Dėl šios priežasties mėnesinės gali prasidėti anksčiau arba vėliau nei įprasta, o ciklo trukmė gali skirtis kiekvieną mėnesį.

Neretai prireikia kelių metų, kol hormonų veikla stabilizuojasi ir menstruacijų ciklas tampa reguliaresnis. Šiuo laikotarpiu taip pat gali skirtis kraujavimo gausumas – vienos mėnesinės gali būti negausios, o kitos gausesnės.

Vis dėlto, jei mėnesinės tampa labai nereguliarios, pavyzdžiui, tarp mėnesinių atsiranda ilgesnės nei 35 dienų pertraukos, ciklas nuolat stipriai svyruoja arba kraujavimas prasideda ne pagal įprastą ciklą, arba pasireiškia stiprūs simptomai, tokie kaip labai gausus kraujavimas ar stiprus dubens srities skausmas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.

Nereguliarios mėnesinės po gimdymo ir žindymo metu

Po gimdymo menstruacijų ciklas ne iš karto tampa reguliarus. Organizmui atsigaunant po nėštumo ir gimdymo vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai, kurie gali turėti įtakos mėnesinių reguliarumui. Dėl šios priežasties pirmosios mėnesinės gali pasirodyti praėjus kelioms savaitėms ar net keliems mėnesiams po gimdymo.

Žindymo laikotarpiu menstruacijų ciklą ypač veikia hormonas prolaktinas, kuris skatina pieno gamybą. Didesnis prolaktino kiekis gali slopinti ovuliaciją, todėl mėnesinės gali būti nereguliarios arba kurį laiką visai nevykti. Net ir atsinaujinus mėnesinėms, jų ciklo trukmė kurį laiką gali skirtis nuo moteriai įprastos. Dažniausiai menstruacijų ciklas palaipsniui stabilizuojasi mažėjant žindymo intensyvumui arba visiškai nutraukus žindymą.

Svarbu žinoti, kad nėra vieno konkretaus termino, kada po gimdymo visoms moterims turėtų sugrįžti mėnesinės. Vienoms jos gali atsinaujinti praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, o kitoms, ypač dažnai ir ilgai žindančioms moterims, gali nepasireikšti iki pat žindymo pabaigos. Tam įtakos turi žindymo dažnis, individualūs hormoniniai pokyčiai ir bendra moters sveikatos būklė.

Nereguliarios mėnesinės artėjant menopauzei

Artėjant menopauzei daugelis moterų pastebi menstruacijų ciklo pokyčius. Šis pereinamasis laikotarpis, vadinamas perimenopauze, dažniausiai prasideda nuo 40–45 metų, kai kiaušidės palaipsniui ima gaminti mažiau lytinių hormonų.

Dėl hormonų svyravimų mėnesinių ciklas gali pailgėti arba sutrumpėti, kraujavimas gali būti gausesnis ar, priešingai, silpnesnis nei įprastai. Taip pat gali pasitaikyti mėnesių, kai menstruacijos visai neprasideda, o vėliau vėl atsinaujina.

Kas dar gali lemti nereguliarias mėnesines?

Nereguliarios mėnesinės gali pasireikšti dėl daugiau įvairių priežasčių – nuo kasdienių gyvenimo būdo pokyčių iki hormoninių ar ginekologinių sutrikimų. Menstruacijų ciklui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai – tiek fizinis ir emocinis krūvis, tiek mitybos pokyčiai ar tam tikros ligos.

Stresas ir gyvenimo būdas

Stresas yra viena dažniausių nereguliarių mėnesinių priežasčių. Patiriant ilgalaikę emocinę įtampą organizme padidėja kortizolio (streso hormono) kiekis, kuris gali paveikti estrogenų ir progesterono, pagrindinių menstruacijų ciklą reguliuojančių hormonų, pusiausvyrą.

Menstruacijų ciklui įtakos gali turėti ir kiti kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, nepakankamas miegas, nereguliarus darbo grafikas ar per mažai laiko skiriama poilsiui. Miego trūkumas ar intensyvus kasdienis krūvis gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir menstruacijų ciklo reguliavimą, todėl net ir trumpalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai gali lemti ciklo pasikeitimus.

Dažniausiai, sumažėjus stresui ir grįžus prie įprastų kasdienių įpročių, menstruacijų ciklas normalizuojasi savaime.

Svorio pokyčiai ir fizinis krūvis

Staigūs svorio pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos menstruacijų ciklui. Tiek greitas svorio netekimas, tiek didesnis svorio padidėjimas, pavyzdžiui, daugiau nei 5–10 kg per trumpą laiką, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir paveikti ovuliaciją. Dėl to mėnesinės gali tapti nereguliarios, retesnės arba tam tikrais atvejais laikinai visai išnykti.

Menstruacijų ciklui įtakos gali turėti ir intensyvus fizinis krūvis. Tai ypač aktualu profesionaliai sportuojančioms moterims arba moterims, kurios per trumpą laiką smarkiai padidina treniruočių intensyvumą. Kai organizmas patiria didelį fizinį krūvį arba gauna per mažai energijos kasdienėms funkcijoms palaikyti, gali sutrikti hormonų gamyba. Tad norint išlaikyti reguliarų ciklą, svarbu rūpintis subalansuota mityba, pakankamu energijos kiekiu ir fiziniu aktyvumu, atitinkančiu individualius organizmo poreikius. Kalorijų poreikis priklauso nuo amžiaus, ūgio, kūno svorio ir fizinio aktyvumo, tačiau daugumai suaugusių moterų per parą rekomenduojama suvartoti apie 1800–2400 kcal. Šis kalorijų kiekis yra orientacinis ir gali skirtis priklausomai nuo individualių organizmo poreikių.

Kokios ligos gali lemti mėnesinių ciklo sutrikimus?

Nors nereguliarios mėnesinės ne visada reiškia sveikatos problemą, kai kuriais atvejais jas gali lemti tam tikros ligos ar sutrikimai. Dažniausiai menstruacijų ciklą paveikia hormonų veiklos ar endokrininės sistemos sutrikimai.

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra vienas dažniausių hormoninių sutrikimų, galinčių lemti nereguliarias mėnesines. Turint šį sindromą dažnai sutrinka ovuliacija, todėl menstruacijų ciklas tampa ilgesnis, mėnesinės pasireiškia retai arba jų kurį laiką visai nebūna.

Be nereguliaraus ciklo, PKS gali pasireikšti ir kitais simptomais, tokiais kaip padidėjęs plaukuotumas, veido, krūtinės ar pilvo srityje, spuogai, svorio augimas bei vaisingumo problemos. Kadangi PKS simptomų intensyvumas gali skirtis, kai kurios moterys apie šį sutrikimą sužino tik atlikus išsamesnius tyrimus.

Įtarus policistinių kiaušidžių sindromą, svarbu kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą arba gydytoją endokrinologą. Policistinių kiaušidžių sindromas dažniausiai nustatomas įvertinus simptomus, atlikus hormonų tyrimus bei kiaušidžių echoskopinį tyrimą.

Skydliaukės sutrikimai

Skydliaukė gamina hormonus, kurie reguliuoja daugelį organizmo procesų, todėl skydliaukės veiklos sutrikimai gali paveikti ir menstruacijų ciklą. Tiek sulėtėjusi skydliaukės veikla (hipotirozė), tiek suaktyvėjusi skydliaukės veikla (hipertirozė) gali lemti menstruacijų ciklo sutrikimus.

Turint skydliaukės sutrikimų, taip pat gali atsirasti nuovargis, svorio pokyčiai, nuotaikų svyravimai bei miego problemos. Kadangi menstruacijų ciklo pokyčiai kartais gali būti vienas pirmųjų skydliaukės veiklos sutrikimų simptomų, svarbu jų neignoruoti. Gydytojas akušeris-ginekologas gali rekomenduoti atlikti hormonų tyrimus ir prireikus nukreipti tolimesniam ištyrimui, siekiant nustatyti tikslią ciklo sutrikimų priežastį.

Endometriozė

Endometriozė yra lėtinė ginekologinė liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys auga už gimdos ribų. Ši būklė gali paveikti menstruacijų ciklą ir sukelti įvairius simptomus, įskaitant nereguliarias mėnesines.

Vienas dažniausių endometriozės simptomų yra stiprus skausmas menstruacijų metu, tačiau taip pat gali pasireikšti gausus kraujavimas, ilgiau trunkančios mėnesinės, dubens skausmas, skausmas lytinių santykių metu ar sunkumai pastoti. Kai kurioms moterims simptomai gali būti lengvi, o kitoms jie gali reikšmingai apsunkinti kasdienę veiklą ir pabloginti gyvenimo kokybę.

Kadangi endometriozės simptomai gali būti panašūs į kitų sveikatos sutrikimų simptomus, tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas akušeris-ginekologas.

Kada kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą?

Trumpalaikiai menstruacijų ciklo pokyčiai dažniausiai nėra priežastis nerimauti, tačiau jei jie dažnai kartojasi, tęsiasi ilgą laiką arba juos lydi kiti simptomai, tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.

Į gydytoją akušerį-ginekologą rekomenduojama kreiptis, jei mėnesinės staiga tapo nereguliarios, ciklas ilgą laiką išlieka pakitęs, tarp menstruacijų atsiranda neįprastas kraujavimas arba mėnesinės neprasideda kelis mėnesius iš eilės. Konsultacija taip pat svarbi, jei menstruacijos tampa labai skausmingos, atsiranda stiprus dubens srities skausmas, neįprastai gausus kraujavimas ar kiti simptomai, kurie pradeda trukdyti kasdienei veiklai.

„Dėmesys savo organizmo siunčiamiems signalams ir reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją akušerį-ginekologą padeda laiku pastebėti galimus sveikatos sutrikimus bei pasirūpinti gera savijauta“, – sako BIOFIRST klinikos, išsiskiriančios naujausiomis gydymo ir diagnostikos technologijomis vienoje vietoje, gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Kučinskaitė.