Utenoje nuolat atsiranda įvairių pramogų, nors pramogų organizatoriai investuoja atsargiai ir tvirtina, kad išlaikyti paklausą bei atrasti savo klientą nedideliame mieste itin sunku. Vienos pramogos po kurio laiko tyliai nunyksta neįvertintos ir nepastebėtos, kitos išpopuliarėja ir ne vienam paįvairina laisvalaikį. Adrenalinas, lazeriai ir koviniai žaidimai ar virtualios meninės kelionės ir penas sielai bei akims – poreikiai skirtingi, kaip ir pasiūla. Pasidomėjome keliomis pramogomis, kurių nereikia ieškoti kituose rajonuose ir galima rasti čia pat.

Įsikūrė štabe

Šalia „Utenos trikotažo“ fabriko remontuojamas pastatas, po juo slepiasi ryškūs istorijos pėdsakai. Gytis Dumbrava atidaro sunkias geležines duris ir leidžiamės žemyn, į buvusią civilinės gynybos slėptuvę. Slėptuvėje išlikę gultai, dujokaukės, tvarsliava, kiti praeities rekvizitai. Iš draugo išsinuomojęs dalį buvusios slėptuvės pastato, kuris dabar yra privati nuosavybė, buvusiame operacijų valdymo centre G. Dumbrava įkūrė pykčio kambarį. Tokia emocijų paleidimo vieta, kaip pats įkūrėjas vadina kambarį, – pirma Utenoje, nors idėja nenauja. Panašios erdvės jau įkurtos Vilniuje, Panevėžyje, Kaune.

Pradėdamas naują veiklą uteniškis apsiėjo be kapitalinio remonto, patalpas tiesiog pritaikė neįprastai pramogai: sienas pagyvino uteniškės piešti grafičiai, pasieniuose išrikiuoti lankytojams skirti sėdmaišiai, sukrauti apsauginiai drabužiai, šalmai, veido apsaugos. Praeitį primena ant sienų likusios instrukcijos, kaip elgtis esant oro pavojui, lenta su daug lempučių ir nurodymais, ką spausti tam tikru atveju. „Tai yra istorijos dalis“, – paaiškino G. Dumbrava, kodėl nesistengia panaikinti visų praeities pėdsakų.

Autorės, A. Mackonio asm. archyvo ir organizatorių nuotr.

Visą straipsnį skaitykite antradienio (2026 05 05) laikraštyje „Utenos diena“.