Daiva ČEPĖNIENĖ

daiva@utenosdiena.lt

Vasario 24 dieną minėsime ketvirtąsias nesibaigiančio Rusijos karo Ukrainoje metines. Karo šešėlis iki šiol temdo daugybės žmonių kasdienybę. Lietuvoje vyksta įvairūs minėjimai, reiškiama parama Ukrainai, taip pat skiriama dėmesio ir tiems, kurie rado prieglobstį mūsų šalyje. Dauguma Utenoje gyvenančių ukrainiečių leidžia vaikus į mokyklas, dirba, įsitraukia į įvairias bendruomenines veiklas. Bene didžiausias iššūkis jiems yra nelengva lietuvių kalba. Atlaikę patirtus sukrėtimus, išgyvendami nuolatinį nerimą dėl tėvynėje likusių artimųjų, jie mokosi lietuviškų žodžių, šnekamosios kalbos subtilybių ir kuria naują gyvenimą čia.

Sutiko padėti neatlygintinai

Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje nuo rugpjūčio pabaigos vyksta lietuvių kalbos pamokos ukrainiečiams. Jas veda mokytoja Janina Petrauskienė. Šie užsiėmimai nefinansuojami nei fondų, nei rėmėjų lėšomis. Mokytoja savo laiką skiria ir dirba savanoriškai. Apie norą išmokti kalbėti lietuviškai, integraciją bei kasdienius rūpesčius pasikalbėjome su keliomis ukrainietėmis ir jų mokytoja.

Kartą ukrainietė vardu Tatjana gatvėje sutikusi mokytoją J. Petrauskienę paprašė padėti.

„Ji žinojo, kad aš esu dėsčiusi kalbas mokykloje. Sutikau. Žmonėms reikia padėti. Gerumas, kaip sako, gerumu atsilygina. Sakau, jeigu susidarys grupelė žmonių, padėsiu. Kreipiausi į bibliotekos direktorę dėl patalpų. O ji, pasirodo, buvusi mano mokinė, mielai atsiliepė į šį prašymą. Iš pradžių buvo nedaug mokinių, paskui prisijungė daugiau, į pamokas ateidavo 14 ukrainiečių“, – pasakojo J. Petrauskienė.

Šiuo metu lietuvių kalbos pamokas lanko 10 ukrainiečių. Vyriausiam mokiniui 74-eri, o jauniausieji, kartu su savo mamomis į pamokas ateinantys, apie 20 metų amžiaus jaunuoliai.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (vasario 24 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Vytauto Ridiko nuotr.