Daugeliui sporto entuziastų Modesto Puišės vardas asocijuojasi su aukščiausiais pasiekimais. Jis yra pasaulio fitneso čempionas ir Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos garbės prezidentas. Tačiau šiandien kasdienybėje jį sutiksite Utenos sporto klube „RL Gym“, kur jis dirba asmeniniu treneriu. Jau daugiau nei 30 metų šiam sportui paskyręs žinomas vyras kasdien padeda kitiems pasiekti savo tikslus: jis ne tik treniruoja elitinius sportininkus, bet ir padeda neįgaliesiems bei senjorams atrasti judėjimo džiaugsmą. Kalbėjomės apie jo pasirinktą kelią nuo sporto klubo Kupiškio rajono rūsyje iki pasaulinių pasiekimų, apie tai, kodėl treneris privalo būti ir psichologu, ir kada iš tiesų pradedame senti.

Kultūrizmo srityje esate nuo 1993 metų. Kaip viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Buvau labai judrus vaikas, o nuolatinis ieškojimas mane ir atvedė ten, kur esu dabar. Mokykloje, Kupiškyje, išbandžiau labai daug sporto šakų. Kultūrizmas atsirado vėliau. Sovietų Sąjungos laikais tai buvo uždrausta sporto šaka, tuomet vadinta „atletine gimnastika“. Apie tokius klubus, kokius turime dabar, galėjome tik pasvajoti.

Iš tikrųjų sportuodavome rūsiuose, vėliau pavadintuose „kačialkomis“. Mano amžiaus žmonės tikrai supranta, ką tai reiškia. Į šį sportą rimčiau atėjau vienuoliktoje klasėje. Noriūnų gyvenvietėje (Kupiškio r.), kur tuo metu gyvenome su tėvais. Ten atsirado vienas entuziastas, iniciatorius, kurio dėka rūsyje susikonstravome štangą – galima sakyti, iš traktoriaus detalių. Taip prasidėjo mano kelias.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 07 28) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.