„Pradėdami ūkininkauti ir gaminti pieno produktus sakėme, kad niekada nedarysime ožkos sūrio, ožka visai neturėtų būti kaip mitybos grandinės dalis. Atidarydami kepyklėlę sakėme, kad niekada nekepsime kibinų, pyragaičių ir tortų“, – prisiminę juokėsi ūkyje „Ožragis“ šalia Leliūnų šeimininkaujantys Remigijus ir Lina Dolibagai. Tačiau su laiku nutiko priešingai. Išbandę daugybę veiklų, jie sako pagaliau išsigryninę tai, kuo nori užsiimti. Remigijus muzikuoja, koncertuoja su saksofonu ir kartu su žmona rūpinasi kepyklos reikalais – kepa tortus, kibinus, kurių skonį jau pažįsta ne vienas uteniškis.
Dvigubi emigrantai
Šalia Leliūnų miestelio Utenos ir Anykščių pasienyje gyvenantys Remigijus ir Lina yra dvigubi emigrantai – vilnietis ir šiaulietė susitiko Anglijoje. Vieno gyvenimas tekėjo Londone, kito – Kembridže, tačiau internetinė pažintis pakoregavo tėkmę. Sukūrę šeimą, susilaukę dviejų dukrų – Urtės ir Jorės – ir praleidę Anglijoje 10 metų grįžo į Lietuvą. „Norėdamas nusipirkti nekilnojamojo turto aplink Londoną ir turėti nors 20 kv. m betono kiemą bei kelių kambarių namą, turėsi visą gyvenimą dirbti“, – išvykimo priežastis apibendrino Remigijus. Nusprendę, kad vaikus nori auginti gamtoje, ir pusmetį intensyviai ieškoję sodybos, įsikūrė vos už kelių kilometrų nuo Leliūnų. Kai atvyko, rado gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, šalia – 3 ha žemės. Šeima grįžo su mintimi ūkininkauti, galbūt laikyti ožkas, avis. „Manėme, nusipirksime sodybą, o paskui sugalvosime, kuo užsiimti. Idėjų buvo daug“, – prisimena pašnekovai.
Autorės nuotr.
Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 08 11) laikraštyje „Utenos diena“.
Daugiau skaitykite čia.
