Kaip ir visas demokratinis pasaulis, Ignalinoje gyvenantys žmonės trokšta, kad Ukrainoje kuo greičiau būtų sustabdyta karinė Rusijos agresija, sėjanti žmonių mirtį ir kančias. Niekas negali likti abejingas, kai liejasi nekaltų žmonių, ypač vaikų, kraujas, nuo žemės paviršiaus šluojami bombarduojami miestai ir kaimai, griuvėsiais virsta ligoninės, mokyklos, vaikų darželiai, o visas raudonąsias linijas ir sveiko proto ribas peržengusi Rusijos kariuomenė apšaudo net atomines elektrines.

Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – išvakarėse „Ignalinos diena“ teiravosi sutiktų ignaliniečių nuomonės apie Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą.

IRENA

Visi dabar jaučiamės blogai, esam labai susigraudinę, kad negalim ukrainiečiams niekuo padėti. Karo niekas nenori. Mūsų karta džiaugėsi, kad pragyvens be karo, o dabar ir mums iškilo grėsmė. Dėl to, kas vyksta Ukrainoje, manau, kaltas Putinas su savo artimiausiais patarėjais, o paprasta rusų liaudis nieko negali padaryti. Nė viena motina – nei lietuvė, nei rusė nenori, kad kare žūtų jos sūnūs ir vyrai. Mums skaudu, pergyvenam ir dėl vienų, ir dėl kitų, nes be reikalo žūsta jauni žmonės.

Informacijos apie karą stengiuosi paklausyti tik ryte, ir seserį raginu nesinervinti, prašau, kad ji klausytųsi kuo mažiau apie įvykius Ukrainoje. Visgi norisi, kad nepražūtų Ukrainos tauta, kad Rusija jos nenugalėtų. Visi žmonės keikia tą Putiną, viena gaida visi kalba, kad jis išėjęs iš proto. Artėja Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Nežinau nei kaip jaustis, nei kaip ją švęsti, koks čia gali būti šventimas, kai žūva mums artimi kaip broliai ir seserys ukrainiečiai, kai liejasi nekaltų žmonių kraujas?.. Klausiate, ar aš kuo nors prisidėjau prie paramos Ukrainai? Aną dieną atvažiavo sūnus, jis dirba policijoje, ir klausė, ar dar turiu primegztų kojinių, tai pridėjau jų maišelį, gal pravers ukrainiečiams.

JŪRATĖ

Mano nuomonė aiški, aš – prieš karą, juk negali žūti nekalti žmonės. Šiame kare vienareikšmiškai kaltas tas, kas puola. Reikia tikėti, kad bus gerai, bandau tikėti, kad NATO padės. Širdyje esam su ukrainiečiais. Mes nemažai pažįstam čia gyvenančių ukrainiečių, kurie Lietuvoje įsikūrę jau daugiau nei 20 metų. Turiu ukrainietį kaimyną, mačiau jo kieme mašiną ukrainietiškais numeriais, gal kas iš ten atvyko.

Mano sūnus pareigūnas, pasieniečiu dirba, dėl to nelabai ramu. Tėvai jau seni, jie Antrąjį pasaulinį karą išgyveno. Tikiu, kad Putinas pagaliau susiprotės, kad jo tuščioje galvoje kažkas atsitiks.

MINDAUGAS

Šiandien yra neįmanoma nekalbėti apie karą Ukrainoje. Į šiuos įvykius reaguoju kaip ir visi normalūs žmonės. Faktas, bet Vakarų Europos valstybės per vėlai atėjo į pagalbą užpultai Ukrainai. Mes esame saugesni nei ukrainiečiai, nors dabar pasaulyje niekas nebėra visiškai saugus, todėl prognozuoti, kaip vystysis situacija, kuo visa tai baigsis, labai sunku. Vis dėlto tikiu, kad kažkaip pavyks nutraukti kruviną karą, nes esu optimistas.

Mane supa normalūs žmonės, nė vienas iš jų nėra paveiktas Putino politikos. Tie, kurie yra protingi, aukoja Ukrainai. Jai reikia rimtų dalykų, susijusių su karu, o ne skudurų, todėl pervedžiau pinigų organizacijai „Blue / Yellow“. Pastarosiomis savaitėmis gyvenu kaip ir daugelis žmonių – padirbu, pasižiūriu žinias ir vėl dirbu. Aš pats nieko nebijau. Trauktis nėra kur, jei prireiks, ginsim tėvynę.

SAULIUS

Karo niekam nereikia, bet tai ne nuo mūsų priklauso. Kalčiausi dėl prasidėjusio karo yra Putinas ir Lukašenka – abu jie kalti. Jei NATO stversis ką nors daryti, tai gal ką nors padarys, nelabai suprasi jų, per žinias žadėjo duoti užpultai Ukrainai lėktuvų, paskui nieko nebedavė. Vakar per televiziją rodė, kaip iš Baltarusijos jaunimas lekia Lietuvon, užsienin, nes jie laukia šaukimų į armiją. Pagyvenusieji sėdi ir laukia, kai tau jau 60 metų, tu tarsi ir niekam nebereikalingas.

Nusibodo žinios apie karą, daugiau per televiziją nieko nerodo. Gyvenu netoli Baltarusijos pasienio, Dysnos (Didžiasalio sen.) kaime, bet nebijau nieko, kaip jau bus, taip bus. Ukrainoje žmonės tapo vieningi, pas mus visokių tautybių žmonės gyvena, sunku suprasti kaip yra.

Kokia išeitis, kaip visa tai sustabdyti? Nežinau, gal visus kaltus dėl prasidėjusio karo sunaikinti be gailesčio… Manau, kad reikia nupilti abu diktatorius – Putiną ir Lukašenką, batia davė teritoriją rusams šaudyti, tad abu nusipelnė vienodos

bausmės.

ZENONAS

Blogai, kai žūva vaikai, man gaila moterų, šeimų, nes liejasi daug nekaltų žmonių kraujo. Esu tarnavęs armijoje ir dar durnuose daliniuose, tiksliau išminuotojų dalinyje… Rusija visą laiką buvo diktatorė, pripažinkim – buvo jie ir visi kiti likusieji. Užauginom mes patys tą Putiną, užaugo jam ragai. Nuo kada pradėjom drąsiai šnekėti?.. Buvom ilgai uodegą pabrukę, galėjom ir drąsiau kalbėti. Reikia šią beprotybę kažkokiu būdu stabdyti. Puikiai suprantame, amerikiečiai dabar negali siųsti Ukrainai naikintuvų. Gal to Putinas ir laukia, būtų dar vienas pretekstas kariauti su visu pasauliu. Man atrodo, kad Putinas tikrai yra neprognozuojamas, jam viskas yra „iki lemputės“. Mes patys kalti, viską žinojom nuo 2014 metų, kai Rusija užgrobė Krymą. Sakėm ir šnekėjom, bet niekas tuo netikėjo, gal per mažai kalbėjom, o ir Europos Sąjunga dabar ilgai netikėjo, kad Rusija užpuls Ukrainą. Pavėluota lygiai aštuoniais metais. Visas Putino gyvenimas yra mirtys, kraujas ir tironija. Galvojat, kad jis persiauklės?..

Ar aš ko nors bijau? Vaikystėje bijojau tik tėvo (jis buvo bažnyčios zakrastijonas), kai jis lupdavo ir liepdavo eiti bažnyčion ir nori nenori buvau klapčiuku, ir dar tuometės aukštesniosios Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos, kurią baigiau, direktoriaus Juodelės bijojau.

Labai abejoju, kad po Zaporožės atominės elektrinės užgrobimo visiškai atsibus visas pasaulis ir Europa. Dar prieš dvi savaites Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį gerbiu, sakė, nieko nebijokit, nepanikuokit, pas mus viskas normalu. Per daug jis pasitikėjo savimi. Vakar jis jau šaukia, duokit kuo apsiginti. Pasitikėjo jis savimi, kaip ir Putinas. Kažkuo visa tai baigsis, duok Dieve, kad greičiau. Kai pinigus gerai apkarpo, turiu galvoje Rusijai pradėtas taikyti ekonomines sankcijas, viskas iškart pasimato. Juk atimk iš Gruzdžio (iš pašnekovo – aut. past.) akordeoną, ir tas pasikars. Manau, viską pamatysime po dviejų savaičių, turėtų įvykti lūžis.

DEIVIDAS

Visos kalbos dabar su pažįstamais tik ir sukasi apie tai, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje. Savo nuomonę apie karą Ukrainoje galiu pasakyti aiškiai keliais žodžiais: „Rusų karinis laive, eik na…ui“. Tikiuosi, kad nereikės eiti kariauti. Bet jei reikės kariauti už Ukrainą, eisiu, o už Lietuvą – tikrai ne. Nėra čia ką ginti, kokia valdžia, taip ir turim.

JUSTINA

Esu nusiteikusi optimistiškai ir tikiu, kad gėris nugalės. Ne tik Ukrainos žmonės yra labai susivieniję, bet ir gyvenantieji Lietuvoje, jie daug padeda nuo karo baisumų kenčiantiems šios šalies žmonėms, aukoja pinigus, renka drabužius. Man atrodo, svarbiausia yra širdyje būti su Ukrainos žmonėmis.

Putinui nieko nėra šventa ir jei jis toliau eis tokiu keliu, bus baisu visiems. Mano aplinkoje nėra į paniką puolančių pažįstamų, kurie bėgtų iš Lietuvos, kur saugiau. Manau, kad šiandien mes esame saugūs, o kaip bus ateityje, nežinau. Aš labiausia nerimauju dėl savo dukters, kuriai vasarą bus septyneri metai, savo artimųjų ir, žinoma, dėl savęs.

Jurgitos Ulkienės nuotr.