Iš Utenos kilusi sertifikuota jogos ir dėmesingumo praktikų instruktorė Kristina Dorofėjė šį savaitgalį gimtajame krašte rengia moterų stovyklą „Į save“. Apie jos idėją, moterų poreikį sustoti ir bendrystės galią – pokalbis su stovyklos sumanytoja.
Kaip gimė mintis surengti moterims skirtą stovyklą „Į save“?
Mintis gimė visiškai natūraliai. Nors nuo studijų laikų gyvenu Vilniuje, esu kilusi iš Utenos, todėl grįždama į gimtąjį kraštą visada stengiuosi jam atiduoti duoklę. Jaučiu, kad savo šaknis reikia laistyti ir būti dėkingai. Aš jau trečią vasarą iš eilės „Levandų rojuje“ vedžiau nerimo ir streso valdymo praktikas. Ten susirenka moterys iš Utenos ir iš toliau, jos manęs paklausė: „Kada dar daugiau kažką galėsi čia, Utenoje, daryti?“ Pirma mintis buvo padaryti ritualines pirteles, nes moterys sakė, kad norėtų išbandyti ir suprasti, kas tai yra. Viskas buvo suorganizuota sodyboje „Širvynė“: susirinko devynios moterys, o aš vedžiau ritualinę pirtelę, kuri truko keturias valandas. Moterims taip patiko, kad sakė: „Norim dar.“ Užsiminiau joms, kad gal padarysime stovyklą. Taip ir išėjo, kad toje pačioje vietoje, „Širvynėje“, šį savaitgalį bus stovykla. Viskas įvyko natūraliai, be jokios strategijos, tiesiog iš stebėjimo, kas vyksta. Nebestrateguoju, tiesiog labai stebiu aplinką, žmones ir atliepiu jų poreikius.
Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 09 11) laikraštyje „Utenos diena“.
Daugiau skaitykite čia.