Rugpjūčio pradžioje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas viešai patvirtino, kad Lietuvos žvalgyba fiksuoja Rusijos svarstomus galimų provokacijų scenarijus, pavyzdžiui, „netikros vėliavos“ operacijas. Tokios informacijos viešinimas atlieka dvi funkcijas: leidžia visuomenei suprasti galimų grėsmių pobūdį ir siunčia signalą potencialiam agresoriui, kad jo veiksmai yra stebimi. Tačiau tai savaime sukuria ir palankią terpę informacinėms manipuliacijoms. Kremliaus propagandos mašina išnaudoja kiekvieną visuomenėje tvyrančią įtampą ar baimę, kad galėtų sukelti sąmyšį ir susiskaldymą. Tad viešajai erdvei dūzgiant nuo diskusijų, verta grįžti į šių metų pavasarį, kad suprastume, kaip keli nuklydę ukrainietiški dronai Baltijos šalyse tapo nuoseklios Rusijos informacinės kampanijos pagrindu ir kaip informacinė erdvė gali būti išnaudojama potencialios provokacijos atveju.

Nukritęs dronas – kas nutiko iš tikrųjų?

Kovo 23 d. Ukraina dronais surengė ataką prieš taikinius Rusijos Leningrado srityje, po kurios keli dronai nukrypo nuo kurso: vienas nukrito Lietuvoje, kitas Latvijoje, o dar vienas Estijoje atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą.

Latvijos institucijos nustatė, kad kovo 25-os naktį dronas į šalies oro erdvę pateko iš Rusijos teritorijos, o pagal rastas nuolaužas buvo identifikuotas kaip ukrainietiškas. Latvijos pareigūnai tuomet teigė, kad labiausiai tikėtina, jog dronai nukrypo nuo kurso arba jų navigaciją paveikė elektroninės kovos priemonės. Panašiai situaciją vertino ir Estijos bei Lietuvos institucijos, pabrėžusios neturinčios duomenų, kad dronas būtų buvęs sąmoningai nukreiptas į šalį.

Taigi faktinė situacija, nors ir komplikuota, gana aiški – po Ukrainos atakos prieš taikinius Rusijoje dalis dronų nukrypo nuo trajektorijos ir pateko į Baltijos valstybes iš Rusijos oro erdvės.

Tyla prieš informacinę audrą

Pirmosios reakcijos Rusijos informacinėje erdvėje buvo gana santūrios, tačiau netrukus pradėtas kelti klausimas: o kas, jeigu dronai ne pasiklydo, o per Baltijos šalis skrido sąmoningai?

Kovo 25 d. nedideliame prokremlišku naratyvu pasižyminčiame „Telegram“ kanale „Baltic Antifascists“ pasirodė retorinis klausimas, iš kur iš tiesų galėjo skristi Rusijos teritoriją atakavę dronai. Vėliau pradėta teigti, kad Baltijos valstybių valdžios meluoja, siekdamos nuslėpti tiesioginį NATO šalių dalyvavimą Ukrainos atakose. Kertinis lūžis įvyko kovo 26 d., kai daugiau nei tris milijonus sekėjų turintis rusiškas „Telegram“ kanalas „Mash“ paskelbė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos neva atvėrė savo oro erdvę Ukrainos dronams, skrendantiems atakuoti Rusijos šiaurės vakarų teritorijų.

Jokių įrodymų pateikta nebuvo, bet kartu paskelbtas žemėlapis su tariama dronų trajektorija padėjo sudėtingą incidentą paversti kaltinimu neva Ukraina atakuoja Rusiją per NATO teritoriją.

Įtraukiama televizija ir Rusijos politikai

Praėjus mažiau nei valandai po „Mash“ publikacijos, beveik identiškas teiginys skambėjo vienoje pagrindinių Rusijos propagandinių televizijos laidų „60 minučių“, kurioje skelbta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia esą atvėrė oro erdvę ukrainietiškiems dronams. Ekrane buvo rodomas ir į „Mash“ kanale paskelbtą schemą panašus maršruto žemėlapis.

Taip marginaliame informaciniame kanale atsiradusi versija per labai trumpą laiką gavo valstybinės televizijos autoritetą ir milijoninę auditoriją. Naratyvas palaipsniui radikalėjo, ir Rusijos televizijoje pradėta kalbėti net apie galimybę dronus naikinti dar Baltijos šalių teritorijoje.

Netrukus teiginiai iš propagandinės žiniasklaidos persikėlė ir į oficialią Rusijos politinę komunikaciją – juos kartojo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kuri jau tiesiogiai perspėjo Baltijos valstybes apie galimas atsakomąsias priemones.

Neilgai trukus Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime kategoriškai atmetė kaltinimus ir pabrėžė, kad Baltijos šalys niekada neleido naudoti savo teritorijos ar oro erdvės dronų atakoms prieš Rusiją. Latvija netgi oficialiai pareiškė protestą Rusijai dėl koordinuotos dezinformacijos kampanijos.

Antras incidentas ir politinės krizės išnaudojimas

Gegužės 7 d. Latgaloje ir tuščioje naftos saugykloje Rėzeknėje vėl nukrito iš Rusijos pusės skridę dronai. Žmonės nenukentėjo, tačiau incidentas sukėlė didelę visuomenės ir politinę reakciją bei klausimus, ar Latvijos antidroninė ir oro gynyba yra pakankama.

Šį kartą Kremlius turėjo iš anksto paruoštą algoritmą. Prokremliški kanalai platino melagingus pranešimus apie esą drono apgadintą keleivinį traukinį, į daugiabutį pataikiusį droną ir net penkis žuvusius žmones, nors tos nuotraukos buvo iš su dronais nesusijusių įvykių.

Incidentas kartu tapo rimtos vidaus politinės krizės katalizatoriumi – po viešo raginimo atsistatydino Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds, o netrukus ir premjerė Evika Siliņa. Nors Rusijos propaganda šių procesų nesukėlė, ji nedelsdama juos išnaudojo kaip įrodymą, kad šalies valdžia esą šoka iš skęstančio laivo, bijodama Rusijos atsako už paramą Ukrainai.

Kas gali laukti dabar?

Šis Latvijos atvejis parodė, kad informacinės operacijos efektyvumui reikia realaus drono, tikro sprogimo ir karštos politinės diskusijos.

Todėl, jeigu ateityje Baltijos regione įvyktų naujas neaiškios kilmės incidentas, verta stebėti ne tik patį įvykį, bet ir tai, kas vyksta informacinėje erdvėje pirmosiomis valandomis po jo.

Ar dar nepasibaigus tyrimui jau įvardijamas kaltininkas. Ar nepatikrinta versija pirmiausia atsiranda „Telegram“ kanaluose, vėliau persikelia į valstybinę Rusijos žiniasklaidą ir galiausiai ją pakartoja oficialūs pareigūnai. Ar kartu bandoma įtikinti, kad Baltijos šalys pačios išprovokavo incidentą, o NATO negali arba nenori jų apginti.

Būtent dėl gebėjimo pastebėti melagingas interpretacijas visuomenės atsparumas yra stiprinamas per atvirą komunikaciją apie potencialias grėsmes. Visuomenei esant informuotai apie tai, ko galima tikėtis, Kremliui tampa vis sunkiau kelti sąmyšį ar susiskaldymą.