Šiuo metu Lietuvoje galioja du kvietimai, pagal kuriuos gyventojai gali teikti paraiškas gauti finansavimą daugiabučių renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia susipažinti su jų sąlygomis ir naujovėmis, kurios laukia ateityje.
Gruodžio mėnesį buvo paskelbtas naujas kvietimas teikti paraiškas gauti finansavimą – juo siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti tiek patį paraiškų teikimą, tiek administravimo procesą.
APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė džiaugiasi, kad visi šio kvietimo veiksmai vyksta atsisakius popierinių dokumentų, elektroninėje erdvėje. Be to, informacinė sistema APVIS buvo programuojama ne tik paraiškų pateikimui, bet ir investicinio plano parengimui, taip supaprastinant procesą tiek prisijungiantiems prie jo, tiek jį vertinantiems.
Taip pat pagal šį kvietimą keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – vietoje anksčiau buvusios minimalios C klasės reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų.
Skatina investuoti į A energinio naudingumo klasę
Pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę Lietuvos renovacijos strategiją, kurios tikslas – taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją naudojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomam nuo iškastinio turto.
„Strategijos rezultatai parodė, kad didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančiųjų energijos išteklių priemones. Svarbu paminėti, jog pastatai yra atnaujinami ciklais – kapitalinis remontas yra svarbiausias renovacijos aspektas, nes daugelis įsivaizduoja, jog tai yra tik sienų apšiltinimas, tačiau renovuojant pastatą kapitaliai mes prailginame jo gyvavimo ciklą iki 30 metų“, – teigė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė.
Anot jos, svarbu ne tik matyti, kodėl tai yra reikalinga, bet ir kodėl tai yra naudinga. Iš esmės, svarbu keisti pačią renovacijos sampratą – tai neišlaidos, bet investicijos į nuosavą turtą, nes po atnaujinimo būsto vertė išauga nuo 15 iki 30 proc.
G. Burbienė papildė, kad atnaujindami savo butą neklausiame ir neskaičiuojame, kada tai atsipirks, nes ne dėl to atliekami remonto darbai. Todėl tą dieną, kai yra baigti renovacijos darbai, įėjus į daugiabutį, gyventojui investicijos iškart atsiperka komfortu, higiena, temperatūra, bendru klimatu, o jeigu prie darbų prisijungė ir savivaldybė, gyventojas gali pasidžiaugti ir sutvarkyta aplinka aplink daugiabutį.
Ir toliau bus siekiama pokyčių
L. Lukoševičienė teigė, kad artimiausi ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių renovacijos procesą bei mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai. Prie to prisidės šiuo metu rengiamos tvarių miestų gairės – kuriame įrankį, kuris padės urbanizuotas teritorijas vertinti per sociokultūrinį, gamtinį, antropogeninį ir ekonominį aspektą.“
Ją papildė ir G. Burbienė: „Dėsime visas pastangas, kad įgyvendintume išvardytus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkė, kuri šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, jau po metų ar dvejų galėtų džiaugtis atliktais darbais.“
