Šiemet Dusetų dailės galerijoje atidaryta dailininko, pedagogo, Dusetų miesto Garbės piliečio Romualdo Pučeko jubiliejinė kūrybos paroda sulaukė išskirtinio dėmesio – į parodos atidarymą atvyko gausus bičiulių, kolegų, buvusių mokinių būrys. Daug sveikinimų, gėlių ir dovanų autoriui, tačiau pati didžiausia dovana skirta žiūrovams – įvairiapusė, stilistiškai darni tapybos, keramikos, asambliažų ekspozicija, apimanti net 30 metų laikotarpį. Gėlės įteiktos ir Romualdo gyvenimo mūzai žmonai Emeritai, kantriai ir pasiaukojančiai perėmusiai visus buities rūpesčius.
Per parodos atidarymą Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas kalbėjo, kad Romualdo Pučeko kūrybą dažniausiai matome grupinėse parodose, o štai autorines dailininkas rengia retai. Tačiau kūrėjo darbai mus lydi ne tik parodose – paveikslai ir keramika pasklidę po namus, skulptūras regime parkuose, atmintinose istorinėse vietose stovi jo sukurti paminklai ir koplytstulpiai, įstaigoms, mokykloms sukurti įsimintini logotipai. O kur dar sieninė tapyba, grafika, medaliai, ekslibrisai… Daugiausiai metų bei jėgų atiduota pedagogikai, dėstymo metodikos sukūrimui, kuria dabar naudojasi daugybė dailę dėstančių pedagogų. Romualdas Pučekas taip pat buvo vienas iš Dusetų dailės galerijos įkūrėjų, kartu su dailininkais pedagogais Alvydu Stausku ir Eugenijumi Raugu 1995 metais.
Atidarymo metu Romualdas Pučekas kalbėjo: „,Universalumas kūryboje ne tik privalumas, bet ir bėda, nes negali susikoncentruoti ties vienu dalyku, tačiau mane visuomet žavi naujos technologijos. Šiai parodai atrinkau paveikslus, derančius su keramikos geometrinėmis struktūromis, kurias visada mėgau. Niekada nebuvau didelis pleneristas, labiau esu dirbtuvių dailininkas, nors pleneruose nutapau ir realistinių paveikslų. Šioje parodoje yra du didelio formato tapybos darbai muzikos ir teatro tematika, kuriuos nutapiau 1992 metais Zarasų kultūros centrui. O keramika mano gyvenime – nuo vaikystės, kuomet su draugais bėgdavom į šalia esantį molio karjerą ir lipdydavom švilpynes, žvėrelius, paskui visa tai „išdegdavom“ saulėje. Tad keramika visą laiką šaukė „čia tavo vieta, imk molį ir lipdyk!“ Mano gyvenimas buvo griežtai padalintas į dvi dalis – pedagogika ir dailė. Rašiau naujas metodikas, programas, skaičiau pranešimus Lietuvoje ir už jos ribų – Rygoje, Taline, Taškente… Studijų metais dailės pedagogikos mūsų nemokė. Mokytojo, dailininko, vėliau mokyklos pavaduotojo, direktoriaus Raimondo Gapšio rūpesčiu 1972 m. K. Būgos vidurinėje mokykloje buvo įvestas sustiprintas dailės mokymas. R. Gapšys buvo labai tolerantiškas ir liberalus, turintis didelę patirtį, tad leido improvizuoti, ieškoti naujų kelių, gilintis“.
Dėkodamas visiems susirinkusiems parodos autorius, surengęs per 20 personalinių parodų, prisipažino, kad visų palaikymas iššaukia vidinę energiją, kuri galbūt pažadins naujas idėjas. „Ačiū Alvydui, sėkmingai vadovaujančiam Kultūros centrui Dusetų dailės galerijai – sunku būtų rasti kitą tokį pasišventusį šiam reikalui žmogų“, – nuoširdžiai dėkojo R. Pučekas, kurio pasveikinti atvyko Zarasų rajono tarybos narys Rimantas Jurevičius, kolegos iš Dusetų, Zarasų, Utenos meno mokyklų, Lietuvos keramikos karalius Vytautas Valiušis, taip pat būrelis dailininkų iš Antalieptėje vykusio plenero.
Autorės nuotr.
