Šių metų gegužės 20 dieną Vilniuje suskambo pavojaus signalas – į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos pusės įskridęs bepilotis orlaivis (dronas). Jis privertė uždaryti sostinės oro erdvę, sustabdyti traukinių eismą, o prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę ir krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną – trauktis į slėptuvę. Tai buvo pirmas kartas nuo karo Ukrainoje pradžios, kai NATO sostinės vadovybė buvo priversta slėptis dėl tiesioginės grėsmės. Po kelių savaičių incidentas jau buvo tapęs ne tik saugumo, bet ir informacinio karo epizodu.

Bepiločiai orlaiviai NATO valstybėse

Nuo šių metų kovo mėnesio Baltijos šalių ir Suomijos oro erdvėje nukrito ar buvo aptikta jau keliolika dronų. Kovo 23 dieną prie Varėnos, netoli Lavyso ežero, sudužo dronas, tikėtina, nuklydęs ar nukreiptas vykdant Ukrainos smūgį Rusijos naftos terminalui Primorske. Po dviejų dienų panašūs incidentai fiksuoti Latvijoje ir Estijoje – vienas iš bepiločių orlaivių trenkėsi į Auvere elektrinės kaminą vos už dviejų kilometrų nuo Rusijos sienos. Gegužės 7-ą dar vienas paklydęs dronas sprogo Latvijoje, naftos saugykloje Rėzeknėje. Baltijos šalių ir tarptautinių ekspertų vertinimu, tai – ne kryptingi Rusijos smūgiai, o Ukrainos tolimojo nuotolio dronų, atakuojančių Rusijos naftos eksporto infrastruktūrą, nuokrypiai arba nukreipimai, kuriuos, tikėtina, sukelia Rusijos elektroninio karo priemonės – trikdomieji signalai, nustumiantys dronus nuo numatyto maršruto.

Rusijos dezinformaciniai naratyvai

Toks paaiškinimas nuoseklus ir techniškai pagrįstas. Tačiau lygiagrečiai su šiais incidentais atsirado ir kitas, jau ne techninis, o informacinis naratyvas. Praėjus vos kelioms dienoms po pirmųjų avarijų, Rusijos propagandos kanalai, tarp jų – „Mash“, ir valstybinės televizijos laida „60 minučių“ per televizijos kanalą „Rossija 1“ paskleidė teiginį esą Lietuva, Latvija ir Estija oficialiai atvėrė savo oro erdvę Ukrainos dronams, kad šie galėtų pulti Rusiją. Prie teiginio pridėtas ir žemėlapis su tariamu bepiločių orlaivių skrydžio maršrutu virš Baltijos šalių, nors alternatyvus, realesnis maršrutas žemėlapyje pažymėtas kaip „neįtikėtinas“. Per valandą ta pati versija pasirodė ir kituose Rusijos propagandos kanaluose, socialinėse medijose sulaukė nemažo susidomėjimo.

Iš tiesų tai klasikinis dezinformacijos veikimo modelis: realus, patikrinamas įvykis paverčiamas pagrindu fabrikuotam teiginiui, kuris pasiekia auditoriją greičiau, nei oficialūs faktai spėja būti patikrinti ir paskelbti. Kol žurnalistai ir OSINT tyrėjai geolokacijos duomenimis, skrydžio parametrais ir oficialiais pareiškimais dar tik atkūrinėja tikrąją įvykių seką, fabrikuotas pasakojimas jau būna pasiekęs milijonus žiūrovų. Būtent šis laiko tarpas tarp incidento ir patikrinto paaiškinimo ir yra erdvė, kurioje dezinformacija veikia efektyviausiai.

Reakcija į dezinformaciją

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai reagavo greitai ir vieningai. Jie jau kovo pabaigoje oficialiai paneigė kaltinimus Rusijos diplomatams, o gegužę Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai bendrame laiške pavadino kaltinimus siekiu nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo Rusijos agresijos karo Ukrainoje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, dalyvavusi Baltijos šalių vadovų susitikime Vilniuje, apibūdino incidentus kaip sąmoningą Rusijos strategiją destabilizuoti demokratines visuomenes.

Kodėl toks naratyvas Kremliui patrauklus?

Pirma, jis apverčia atsakomybę – vietoje pasakojimo apie Rusijos karą prieš Ukrainą dėmesio centre atsiduria tariamas Baltijos šalių sprendimas. Antra, jis bando įskelti pleištą tarp visuomenės nuomonės ir valdžios paramos Ukrainai – jei žmonės patikėtų, kad valdžia sąmoningai įtraukia šalį į karą, tai keltų vidinę įtampą. Trečia, kiekvienas naujas dronas danguje tampa proga naratyvą pakartoti iš naujo, todėl vieno karto paneigimas problemos neišsprendžia – tai ne vienkartinė kampanija, o pasikartojantis scenarijus, pritaikomas kiekvienam naujam incidentui.

Politinis lygmuo

Politinės pasekmės realios ir be dezinformacijos. Po nesėkmingo reagavimo į vieną incidentą Latvijoje atsistatydino ministrė pirmininkė Evika Silina ir krašto apsaugos ministras Andris Sprūds. Tai rodo, kad net teisingai identifikavus grėsmės šaltinį, politinė kaina už lėtą ar neaiškų viešą atsaką lieka didelė, o kiekvienas komunikacijos nesklandumas tampa papildoma medžiaga priešiškam naratyvui.

Verta prisiminti, kad tai – ne pirmas kartas, kai regionas susiduria su panašaus pobūdžio spaudimu skirtinguose sluoksniuose. Dar 2025-ųjų sausį NATO paskelbė iniciatyvą „Baltic Sentry“, reaguodama į pasikartojančius povandeninių kabelių pažeidimus Baltijos jūroje. Dabartiniai incidentai danguje – tos pačios logikos tąsa: hibridinis spaudimas, testuojantis reakcijos greitį ir vidinę visuomenių sanglaudą skirtingose erdvėse: po vandeniu, ore, informacinėje terpėje.

Mūsų atsakas

Atsakas prieš dezinformaciją formuojasi keliais lygmenimis. NATO 2025-ųjų rugsėjį, po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją, paskelbė operaciją „Eastern Sentry“, o nuo tada Baltijos padangėje reguliariai vyksta priešdroninės pratybos su Rumunijos, Portugalijos, Ispanijos naikintuvais ir oro gynybos sistemomis. Prie Latvijos kranto dislokuotas Turkijos bepiločių orlaivių nešėjas „TCG Anadolu“, veikiantis kaip jūrinė stebėjimo platforma.

Europos Sąjungos lygmeniu spartinamas vadinamosios „Dronų sienos“, Europos dronų gynybos iniciatyvos įgyvendinimas. Dar neseniai 2027 metams planuotas projektas dabar virsta 2026 metų trečio ketvirčio pirkimų programa, nes tapo aišku, kad brangūs oro gynybos raketiniai kompleksai neekonomiški prieš pigius dronus, o reikia pigesnių, masinių perėmimo sprendimų.

Apibendrinimas

Šis epizodas – geras priminimas, kad informacinis karas ir fizinis saugumas šiandien neatsiejami. Kiekvienas dronas, sudužęs Baltijos padangėje, per kelias valandas gali tapti ir techniniu tyrimo objektu, ir propagandos medžiaga. Skaitytojui tai reiškia vieną praktišką taisyklę: kai apie tokį incidentą pirmosiomis valandomis pasirodo itin konkretus, vaizdingas ir kaltę vienareikšmiškai priskiriantis pasakojimas – verta palaukti oficialaus patvirtinimo iš oficialių institucijų ir informacijos šaltinių, o ne dalytis juo iš karto.

Svarbu atskirti ir suprasti, kad Kremlius ir realius įvykius panaudoja savo dezinformacijos kampanijoms kurti bei palaikyti.