V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.

„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.
Jis vertina, kad ir valstybė prisideda prie šio visiems žmonėms svarbaus tikslo ir padeda ekologiškai ūkininkaujantiems. Ekologinę produkciją auginantys ūkininkai jau kviečiami ir šiemet kreiptis Europos Sąjungos (ES) paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Be plūgo ūkininkauja daugiau nei 25 m.

Ukmergės rajone ūkininkaujantis agronomas V. Genys nuo 1996 m. nebeturi plūgo ir dirba pasirinkęs minimalaus žemės dirbimo technologiją. Pastaruosius 15 metų savo ekologiniame sėklininkystės ūkyje nenaudoja jokių sintetinių trąšų ir herbicidų.
Jo įsitikinimu, ekologiniam ūkininkavimui labiausiai reikia dviejų dalykų, kad derlumas įgautų maksimalų potencialą. Visų pirma – žinių. „Turi gerai pažinti savo žemę, nes nėra tokio pat upelio, tokio pat dirvožemio. Dabar visi kalbam apie inovacijas, bet agronomija neina inovacijų keliu – ji eina pažinimo keliu. Kaip nuo žodžių nesikeičia nei Niutono, nei termodinamikos dėsniai, taip nuo nuomonių ir norų nepriklauso gamtos dėsniai. Visa ko pagrindas yra žinios“, – sako jau 41-ąjį sezoną žemės ūkyje dirbantis V. Genys.
Antra, ko reikia – tai kantrybė. 230 ha ūkyje V. Genys taiko 9 laukų sėjomainą, augindamas kmynus ir sėklai skirtas daugiametes žoles, spelta kviečius, rugius, grikius bei avižas. Kad biologinis aktyvumas dirvožemyje visiškai atsistatytų, reikia trijų sėjomainos „apsisukimų“ – t.y., 27 metų. „Todėl parama ekologiniams ūkiams ypač svarbi, nes padeda „pagalvę“ ir leidžia lengviau tvarkytis“, – teigia ūkininkas.

Kiekvienas euras padeda ūkiui

Jau ne kartą parama ekologiniam ūkininkavimui pasinaudojęs V. Genys džiaugiasi, kad tai padėjo įsigyti naujų padargų, imtis melioracijos problemų sprendimo, atnaujinti senesnę techniką, pavyzdžiui, traktoriuose įtaisyti GPS ir laisvų rankų įrangas.
„Kaip automobiliui – degalai, kaip jums – kvėpavimas, taip ūkininkams yra būtina parama. Kiekvienas pinigas „pakišamas po žeme“ – t.y., investuojamas į pagrindinę gamybos priemonę, į hektarą, ir tuomet per trumpesnį laikotarpį galima padaryti daugiau. O iš to nauda yra mums visiems“, – įsitikinęs ūkininkas.
Pašnekovas pateikia paprastą pavyzdį: Ukmergės rajono žemės našumo balo vidurkis, jo žodžiais tariant, nei šioks, nei toks. „Tai reiškia, kad šio regiono ūkininkai savo tikslų pasiekti ir pinigų sutaupyti gali tris kartus lėčiau nei ūkininkaujantys „geruosiuose“ regionuose. Todėl kiekvienas paramos euras padeda geriau prižiūrėti dirvožemį ir taip užsidirbti“, – sako V. Genys.

Jau kviečiama teikti paraiškas

Lietuvos ūkininkai jau gali deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius, kitus plotus ir gyvulius. Tą jie kviečiami padaryti iki birželio 14 d. Pavėluotai paraiškos priimamos iki liepos 8 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos sumą mažinant 1 proc.
Ekologinę produkciją auginantys ūkininkai gali kreiptis Europos Sąjungos paramos pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Pagal ją remiamos dvi veiklos: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“.
2021 m. beveik 2,5 tūkst. ūkininkų buvo išmokėta daugiau kaip 42 mln. Eur. Šiais metais paramos gali kreiptis ūkininkai ir juridiniai asmenys, vykdantys su ekologine žemės ūkio gamyba susijusią veiklą.
„Kasmet stebime vis didesnį ūkininkų susidomėjimą parama ekologiniams ūkiams. Kreipiasi tiek jau turintys patirties, tiek tik pradedantys veiklą šia kryptimi – visi jie mato finansinės pagalbos prasmę ir noriai ja naudojasi“, – sako Virginija Petkienė, Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijos žemės ūkio specialistė. Jos teigimu, daugiausia paraiškų sulaukiama iš bulvių ūkių savininkų.
Paraiškas galima teikti prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per elektroninius valdžios vartus. V. Petkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad tą padaryti galima ir atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas. „Nerimaujančius ūkininkus galiu nuraminti – procesas nėra sudėtingas, padedame jiems kiekviename žingsnyje“, – patikina žemės ūkio specialistė.

Didžiausia parama – auginantiems daržoves, bulves, uogynus ir sodus

Pasinaudoti parama pagal minėtą priemonę gali ekologinę produkciją auginantys ūkininkai, kurių bendras tinkamas paramai plotas yra ne mažesnis kaip 1 ha, susidedantis iš laukų, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha.
Taip pat svarbu, kad pareiškėjai, kurie yra juridiniai asmenys, neturėtų įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, o pareiškėjai, kurie yra fiziniai asmenys, – tik „Sodrai“. Be to, pareiškėjų valda turi būti įregistruota, ir jos duomenys atnaujinti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:
• javus – 218 Eur už 1 ha;
• javus pašarams – 232 Eur už 1 ha;
• javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1 ha;
• daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1ha;
• daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha;
• daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;
• vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha;
• uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.
• Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:
• javus  – 238  Eur už 1 ha;
• javus pašarams ‒ 247 Eur už 1 ha;
• javus, daugiametes žoles sėklai – 298  Eur už 1 ha;
• daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha;
• daugiametes žoles – 182  Eur už 1 ha;
• daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;
• vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516  Eur už 1 ha;
• uogynus ir sodus – 534  Eur už 1 ha.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas