Dažnai matome ir girdime tuos pačius dezinformacijos ir propagandos specialistus, kurie paaiškina konkrečius dalykus profesionaliai iš televizijų ekranų, radijo imtuvų ir laikraščių puslapių. Tačiau yra ir tyliai su bendruomenėmis dirbančių specialistų ir savo šalies patriotų, kurie daug nesiviešindami daro labai reikalingą darbą ugdydami Lietuvos gyventojų ir bendruomenių kritinį mastymą. Taigi šį kartą ir kalbamės su Gediminu Armonavičiumi, VšĮ „LDK palikuonys“ vadovu, apie dezinformaciją, propagandą, bei nekinetines operacijas.

Kas yra „LDK palikuonys“?

Všį „LDK palikuonys“ yra ne pelno siekianti, nevyriausybinė organizacija. Mintis įkurti tokią organizaciją kilo 2014 metais pačiam dalyvaujant Ukrainos Maidano įvykiuose ir kalbant su žmonėmis, kurie sukilo prieš prorusišką vyriausybę. Labai aiškiai matėsi, kas gali nutikti, kai priešiškos valstybei jėgos bando pakirsti ir ištrinti iš bendruomenių jų identitetą, klastoti ir pakeisti šalies istoriją. Sekantis žingsnis būna bendruomenių susiskaldymas ir priešiškų pajėgų dominavimas.

Dėl to Lietuvoje įkūrėme Všį „LDK palikuonys“ ir aktyviai ėmėme dirbti su mūsų istorijos išsaugojimu, užmirštų arba specialiai marinamų atmintyje vietų atkūrimu ir pritaikymu visuomenės poreikiams. Mes užsiimame įvairių istorinių švenčių, mokymų organizavimu. Mokome, kaip pasirengti krizinėms situacijoms, aiškiname apie nekinetines operacijas civiliams ir užsiimame kova su dezinformacija. Be to, renkame ir teikiame paramą nukentėjusiems nuo karinių veiksmų ukrainiečiams.

Esate nekonvencinio karo instruktorius. Kas tai yra, ir ar mes kariaujame?

Iš tiesų mes kariaujame jau labai senai. Galime skaičiuoti apie 25 metus, kuomet nekonvenciniai veiksmai mus veikia.

Nekonvencinis karas – tai visas informacinis, psichologinis ir hibridinis laukas, kuris yra aplink mus. Priešiškos pajėgos nuolatos mus veikia šiais veiksniais, kad atliktų pagrindinę savo užduotį, paveiktų bendruomenes, civilius. Tikslas – palaužti mūsų pasitikėjimą savo valstybe, institucijomis ir sukiršinti tarpusavyje. Šio karo pagrindinis taikinys – civiliai.

Nekinetinės ir hibridinės operacijos, pasirengimas ekstremalioms situacijoms – tai pagrindinės mano vedamų mokymų temos. Svarbu, kad civiliai suprastų, kas vyksta aplink mus, ir ką reikia, ar nereikia daryti.

Gal esate susidūrę, kaip dezinformacija buvo siekiama paveikti ukrainiečius? Ar rusams tai pavyko?

Reikia suprasti, kad tai vyksta nuolatos. Paprasti žmonės daugeliu atveju klysta galvodami, kad kai prasideda kariniai veiksmai, nekonvensiniai veiksmai nustoja veikti. Iš tiesų, jie tik sustiprėja. Reikia pripažinti ir suprasti, kad rusai labai išradingi ir nuolatos tobulėja visose karo formose, kadangi jie pilnai perėję į karo rėžimą ir jų doktrinos leidžia bet kokius metodus, kad būtų pasiekti kariniai tikslai.

Ukrainoje daug dezinformacijos formų yra pavykę, dėl ko buvo ir išdavysčių, susiskaldymų, korupcinių momentų, nepasitikėjimo, bet aktyvūs Ukrainos veiksmai bei sugebėjimas prisitaikyti ir kontraatakuoti leido labai daug dezinformacijos kampanijų sunaikinti ir išardyti.

Gal pastebite, kokios dezinformacijos kampanijos ir propagandiniai naratyvai kuriami Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje?

Pagrindiniai Estijos ir Latvijos propagandiniai naratyvai yra surišti su rusakalbiais, kas sudėtingiau sekasi Lietuvoje, nes procentiškai atlikti tai pas mus sunkiau. Todėl Lietuvoje aktyviai veikia asmenys socialinėje erdvėje, kurie įvairiais būdais bando sumenkinti valstybės vaidmenį ir piliečių pasitikėjimą valstybę, veikdami per žmonių emocinius, ekonominius ir kritinio mąstymo neugdymo aspektus.

Ar jos panašios? Kuri šalis atspariausia, ir, kaip manote, kodėl?

Išdėstyčiau taip: Estija – pirma vieta, Lietuva – antra vieta, Latvija – trečia vieta.

Viskas ganėtinai panašu – veikėjai, kurie atidirbinėja priešiškų valstybių veiklas. Jie yra koordinuojami regione. Tarkime, Lietuvoje yra toks veikėjas Celofanas. Jis bendrai koordinuojamas su Latvijos veikėju Roslikovu. Šiuo metu šie abu veikėjai yra pabėgę į Baltarusiją. O Estija tokį patį priešišką veikėją spėjo užkardyti.

Kokia, Jūsų nuomone, situacija regionuose su dezinformacija?

Iš tiesų manau, kad situacija ganėtinai prasta. Žmones supa tokia gausa informacijos, kad jie nesistengia jos tikrinti ir elgiasi emocionaliai, per savo jausmų prizmę. O reikėtų viską vertinti faktais ir patikrinta informacija. Priešiškų veikėjų toks ir yra tikslas – paveikti, arba, kitaip sakant, pataikyti į žmogaus emocijas. Tam pasitarnauja ir naudingi idiotai.

Kas yra naudingi idiotai?

Iš tiesų, naudingų idiotų aš matau labai nedaug. Tai žmogus, kuris iš emocijos, išsilavinimo ar apsiskaitymo trūkumo palaiko dezinformacijos šaltinį ir patenkina ten savo emocinius trūkumus, ar randa pateisinimą dėl savo kažkokių socialinių ar visuomeninių nesėkmių. Tačiau tie, kurie skleidžia ir dirba dezinformacijos skleidime tikrai nėra idiotai ar naudingi durniai. Pavyzdžiui, Rokiškyje yra tėvas ir sūnus, kurie savo internetiniais kanalais tikslingai skleidžia dezinformaciją naudingą Rusijai, po ją nuolatos keliauja. Šiuo metu jie yra Baltarusijoje ir kartu su Celofanu užsiima nekilnojamojo turto veikla. Tokiems negalima duoti kelio ir vadinti jų kvailais, jie puikiai koordinuojami ir žino, ką daro. Jie tikslingai veikia prieš Lietuvos interesus ir gauna už tai užmokestį.

Kaip apibūdintumėte savo tikslus šviečiant paprastus Lietuvos gyventojus?

Mano pagrindinis tikslas – kad žmonės pradėtų išmokti atsirinkti informaciją, žvelgti, kur kas plačiau ir giliau bei keltų klausimus, kodėl viena ar kita informacija juos pasiekė, kas ją siunčia. Norėčiau, kad pradėtų laikytis savo socialinių tinklų švaros. Svarbu ir tai, kad nesivadovautų emocijomis. Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog pagrindinis taikinys yra jie, o ne politikai, kariuomenė ar pati valstybė. Mes kuriame viską, kas aplink mus, todėl labai svarbu nesileisti, kad propaganda mus paveiktų, nes tada mes ir politinėje erdvėje pradėsime racionaliai deleguoti atstovus ir reikalauti rezultato.

Noriu pakviesti organizacijas ir bendruomenes. Jei matote, kad kažkur stringame, kažkas neaišku, kreipkitės. Atvyksiu ir pravesiu mokymus, nes tik bendraudami ir aiškindamiesi sudėtingas detales, galėsime tapti atsparesni, o kartu mūsų visų namai bus saugesni.

Mano pagrindinis tikslas – kad žmonės pradėtų išmokti atsirinkti informaciją, žvelgti, kur kas plačiau ir giliau bei keltų klausimus, kodėl viena ar kita informacija juos pasiekė, kas ją siunčia.