Krizinių situacijų akivaizdoje savanorystė įgavo pa­čią reikšmingiausią pilietinę galią, kurios anksčiau ne­buvome tinkamai įvertinę bei suvokę. Anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Utenos skyriaus vadovės Skir­mantės Kairytės-Grybauskienės, būtent savanorystė yra laimingos šalies dalis, todėl krizių metu noras ne­atlyginamai padėti tik didėja. S. Kairytė-Grybauskie­nė teigė, jog uteniškiai savanoriai ne tik padeda ki­tiems, bet ir išsklaido visą beprasmybės jausmą, kuris gali kilti krizinės situacijos akivaizdoje.

Uteniškiai noriai padeda

„Kartais gyvenimas supurto bei priverčia atsigręžti į tai, kas išties yra svarbu. Turbūt dėl šios priežasties pati atradau savano­rystę bei prieš kelerius metus pa­dėjau sukurti ir įsteigti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrių Ute­noje. Esu tikra, jog savanoriška veikla nėra tik apie davimą, tai apie pasipildymą bei prasmės at­radimą. Kartais žmonės pasiren­ka savanoriauti, nes patys išgy­vena neįprastą gyvenimo etapą: ar tai būtų asmeninė krizė, ar vi­suotinė – reikia jausti prasmės bei šilumos jausmą, kuris tarsi veda į priekį“ – pasakojo Lietu­vos Raudonojo Kryžiaus Utenos skyriaus vadovė.

2022-uosius Lietuvos Respu­blikos Seimui paskelbus Sava­norystės metais, įvyko dar vienas išbandymas, kurį atnešė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Ka­rinės agresijos metu savanoriš­ka veikla tapo ypač reikšminga tiek teikiant pagalbą žmonėms Ukrainoje, tiek organizuojant bei teikiant pagalbą nuo karo pa­bėgusioms ir Utenoje apgyven­dintoms ukrainiečių šeimoms.

Pasak S. Kairytės-Grybauskie­nės, Utenos miesto gyvento­jai noriai teikia pagalbą, vieni­jasi bei visais įmanomais būdais renka paramą karo niokojamos šalies gyventojams. Gera žinia, jog prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pagalbos iniciatyvų visoje Lietuvoje pano­ro daugiau nei 15 tūkst. žmonių.

„Nors tai yra jau trečioji krizė per pastaruosius metus, su kuria susiduriame akis į akį, savanorių pajėgos tik plečiasi. Karo Ukrai­noje metu negalėjome likti abe­jingi, žmonės patys rašė bei klau­sė, kuo galėtų prisidėti, tad nuo pat pirmųjų dienų aktyviai pade­dame Ukrainos gyventojams“, – tvirtino S. Kairytė-Grybauskienė.

Savanoriška veikla suteikia prasmės jausmo

Žmogui įvairiais gyvenimo tarpsniais būdinga mąstyti apie savo gyvenimo prasmę, o krizi­nės situacijos akivaizdoje tą da­ryti sudėtingiau – tarsi atsidu­riama liūdesio bei beprasmybės liūne. Tokiomis akimirkomis apčiuopiami darbai gali padė­ti neigiamus jausmus pakeisti į dėkingumą.

„Matymas, kaip kasdieniai dar­bai padeda kažkam išgyventi tą dieną ar pasijausti bent šiek tiek laimingesniam bei išklausytam, leidžia suprasti, kad pastaroji die­na nepraėjo veltui“, – pasako­jo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Utenos skyriaus vadovė.

Anot S. Kairytės-Grybauskie­nės, net krizinėse situacijose ne­reikėtų pamiršti kitų opių pro­blemų. Pavyzdžiui, vienišumo problemos, kuri Lietuvoje yra tapusi masiniu reiškiniu. Kas tre­čias vyresnis negu 65 metų žmo­gus gyvena vienas. Kai kurie se­neliai neišeina iš namų ištisus metus. Žmonės jaučiasi nereika­lingi, neįdomūs bei pamiršti.

„Nemažai mūsų lankomų seno­lių turi ir artimųjų, ir vaikų, tačiau jaučia aštrų vienišumo bei skaus­mo jausmą. Taip yra todėl, kad jie nesulaukia nuoširdaus rūpesčio ar paprasto pasikalbėjimo, ku­ris praskaidrintų jų dieną ir leis­tų pasijausti svarbiam. Be viso to, nemažai mūsų lankomų senolių be pagalbos jau nebegali išeiti iš namų vieni“, – įžvalgomis dalijo­si S. Kairytė-Grybauskienė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Utenos skyriaus vadovė sakė, jog prie savanorystės gyvento­jai prisijungia kaip tik gali – pa­gal savo pajėgumus. Moteris prisiminė vieną iš neseniai įvy­kusių iniciatyvų: „Viena senjo­rė, kuri savanoriškoje veiklo­je nedalyvauja, primezgė didelį maišą kojinių ir paprašė išdaly­ti mūsų lankomiems senoliams. Šiltos kojinės suteikė be galo daug džiaugsmo mūsų vyresnio amžiaus draugams. Atrodo, tai tik maža smulkmena, bet vienišiems žmonėms tai – didelė dovana. Manau, kad kiekvienas gali atras­ti būdą, kuriuo gali prisiliesti prie savanorystės.“

Priešakinėse linijose – nevyriausybinės organizacijos

Be galo svarbus vaidmuo kri­zinių situacijų metu tenka nevy­riausybinėms organizacijoms, kurios ruošia savanorius, padeda juos mobilizuoti bei koordinuo­ja jų darbą. Per pastarąjį laiką or­ganizacijos įrodė, jog gali opera­tyviai prisitaikyti prie kintančių, nenuspėjamų gyvenimo sąlygų ir padėti visuomenei.

„Lietuvos Raudonasis Kryžius turi platų veiklų spektrą: pirmo­sios pagalbos, šiltų apsikabinimų, migrantų ir pabėgėlių programos bei kitos svarbios regioninės vei­klos, nepamirškime ir to, kokią pagalbą savanoriai suteikė koro­naviruso pandemijos metu. Taip pat dabar, karo Ukrainoje įkarš­tyje, telkiami savanorių būriai psichosocialinei, pirmajai pagal­bai teikti bei humanitarinių pake­tų ukrainiečiams rengimui dalyti. Svarbu suprasti, jog organizaci­jos skiria nemažai lėšų kokybiš­kam savanorių paruošimui, kad jie išsiugdytų reikiamas kompe­tencijas bei gebėtų veikti tikslin­gai ir operatyviai. Tad jei dėl lai­ko stokos negalime savanoriauti patys, turime galimybę prisidėti prie kitų žmonių paruošimo sava­norystei finansiškai paaukodami organizacijos veikloms“, – ragi­no S. Kairytė-Grybauskienė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus inf.

Kiekvienas norintis prisidėti prie organizacijos veiklų ir jos kasdienių gerų darbų turi galimybę skirti 1,2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Organizacijos kodas (identifikacinis numeris) 1,2 proc. paramos formai – 190679146, daugiau informacijos https://www.redcross.lt/skirkite-2-procentus.