Lietuvoje kelerių pastarųjų metų eismo įvykių statistikos duomenys rodo, kad nors žūčių keliuose skaičius pernai augo, pandeminio laikotarpio nepasiekė. 2023 m. įvyko keliais eismo įvykiais daugiau, sužeistųjų skaičius šiek tiek mažesnis, tačiau, palyginti su 2022-aisiais, žuvo apie 30 proc. daugiau asmenų. Pavojingiausia eismo dalyviams diena – penktadienis. Lietuvoje per 2023 m. įvyko 492 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Šalyje ketinama griežtinti ir didinti baudas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus.
Utenos apskrityje per 2023 m. įskaitinių eismo įvykių įvyko 2,1 proc. mažiau, palyginti su 2022 m. (2022 m. – 96, 2023 m. – 94), tačiau keliuose žuvo net 13 asmenų, t. y. devyni eismo dalyviais daugiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį (2022 m. žuvo keturi asmenys).
Pagrindinės skaudžių eismo įvykių priežastys – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą (keturi įvykiai), pėsčiųjų padaryti KET pažeidimai tamsiuoju paros metu, patiems elgiantis nesaugiai važiuojamojoje kelio dalyje (du įvykiai), transporto priemonės nepraleidimas sankryžoje (vienas įvykis), lenkimas draudžiamojo vietoje (vienas įvykis), leistino greičio viršijimas (vienas įvykis). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo du asmenys. Beveik visi minėti eismo įvykiai įvyko skirtingose Utenos apskrities užmiesčio vietovėse ar magistraliniuose keliuose.
Analizuodami 2023 m. eismo įvykius, kuriuose žuvo žmonės, pastebime, kad gana dažnai automobilio išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą lemia netikėtai sutrikusi vairuotojo sveikata ar nuovargis vairuojant transporto priemonę. Todėl norime atkreipti dėmesį į tai, kad kartais patys tinkamai neįvertiname savo būsenos, dėmesingumo ir elgsenos kelyje, kai esame pavargę ar turime sveikatos problemų. Galbūt vertėtų atidėti kelionę vėlesniam laikui, o pajutus, kad susikaupti ir vairuoti darosi sunkiau ar pradeda imti miegas, vertėtų sustoti ir pailsėti.
Paminėtina, kad du eismo įvykiai įvyko dėl blogų oro sąlygų (sniegas, pūga), prastos kelio dangos (apledėjęs, apsnigtas kelias). Primename, kad KET nustatyta, jog eismo dalyviai privalo atsižvelgti į kelio ir oro sąlygas bei pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad vairuotojas galėtų suvaldyti transporto priemonę ir sustabdyti laiku.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Skrebiškis teigė, kad 95 proc. šio skyriaus pajėgų skiriama eismo saugumui užtikrinti Utenos AVPK prižiūrimos teritorijos keliuose, taip pat eismo kontrolę vykdo ir kiti komisariato padaliniai. Policija atlieka viešąjį, mišrųjį ir neviešą patruliavimus, vykdo greičio kontrolę, naudojamos automatinės greičio fiksavimo sistemos. Visuomenė kiekvieną mėnesį informuojama apie prevencines priemones keliuose. Deja, policija, vykdydama prevenciją ir kontrolę keliuose, nėra pajėgi viena išspręsti problemų, susijusių su eismo saugumu. Dažniausiai skaudžius įvykius kelyje nulemia neatsakingas vairuotojų elgesys ir daromi KET pažeidimai. Kol visuomenė nepakeis požiūrio į daromus KET pažeidimus, kol patys toleruosime keliuose netinkamą elgesį, sėsime prie vairo neblaivūs, važiuosime su neblaiviais vairuotojais, neįvertinsime savo sveikatos būklės ar nuovargio prie vairo, o matydami pažeidimus tylėsime, tol skaudžių nelaimių keliuose neišvengsime.
R. Skrebiškis prašo visuomenės padėti policijai vykdyti prevenciją keliuose. Netoleruoti daromų akivaizdžių ir tyčinių pažeidimų, rodyti nepakantumą chuliganiškam vairavimui. Ragina netylėti ir apie pažeidimus pranešti policijai.
Primename, kad apie KET pažeidimus galite pranešti anonimiškai per portalą www.epolicija.lt. Atsiųskite nuotrauką ar vaizdo įrašą, kuriame aiškiai užfiksuotas padarytas KET pažeidimas, transporto priemonės valstybinis numeris, nurodykite įvykio laiką ir datą. Pranešdami apsaugosite žmogų nuo skaudesnių klaidų ir galbūt nelaimės kelyje. Taip ugdysime vairuotojų sąmoningumą, atsakomybę už kito gyvybę.
Utenos AVPK inf. Redakcijos archyvo ir Utenos AVPK nuotr.