Jaunųjų muzikantų korifėjus, arba kodėl taip gera groti po gimtosios mokyklos stogu

Rimantas Sinica Utenos muzikos padangėje žinomas labai gerai: jis ir grupės „Interval’as“ vienas įkūrėjų bei narys, ir jaunimo grupių vadovas. Muzikantas negalėjo pasakyti, iš kur atėjo polinkis muzikai, tačiau čia lyg ir pasitaisė – tėvai buvo muzikalūs: tėvas labai gerai grojo lūpine armonikėle, mama dainavo Adolfo Driuko vadovaujamame chore. Teko R. Sinicai dalyvauti ir „Dainų dainelės“ rajoninėje atrankoje, mokytis groti akordeonu Utenos muzikos mokykloje.

Utenos jaunimo grupių vadovas Rimantas Sinica jaunuosius muzikantus valdo ne griežta ranka, o atsakingumo dvasia

Bulgariška gitara ir nenusisekęs kelias į muzikantų kalvę

Pasak R. Sinicos, jo muzikinio kelio pradžia buvo vidurinėje mokykloje, dar 1972 metais, kai muzikos mokytojų paskatinti jaunuoliai susibūrė į vadinamąją grupelę. Tokias grupeles tuo metu turėjo visos Utenos vidurinės mokyklos. Kolektyvai lankydavosi vieni pas kitus, grodavo šokiuose, taip pat dalyvaudavo patriotinės dainos konkursuose. Pašnekovas prisimena, kad bendramintis Rolandas Babraitis per savo mamą, prancūzų kalbos mokytoją, su draugais prašė mokyklos vadovybės jiems nupirkti instrumentus. Ir nupirko. Dvi bulgariškas gitaras, elektrinį pianiną „Junost“. Mušamųjų iš pradžių negavo, nes tais laikais su muzikos instrumentais iš tiesų buvo sudėtinga.

Visą straipsnį apie tai skaitykite antradienio (sausio 13 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Indraja

Įvairenybės

Jaunimas