Po septynerių emigracijoje praleistų metų grįžti į Lietuvą, apsigyventi svetimame mieste, kur nieko nežinai ir nieko nepažįsti, pradėti viską nuo nulio jaunai šeimai tikrai reikėjo drąsos. „Turėjome santaupų, svajonių ir didžiulį užsidegimą“, – sakė Vaida ir Povilas Jankauskai. Jie prieš penkerius metus nepabūgo vieno iš didžiausių savo gyvenimo iššūkių ir atvėrė kepyklėlės „Vanilinis dangus“ duris. Svetimas miestas (Vaida iš Molėtų, Povilas iš Vilniaus) greitai tapo savu, nuolatiniai klientai, tortai, keliaujantys ne tik po Lietuvą, bet ir Europą, metams į priekį priimami užsakymai, žiniasklaidos dėmesys, interviu, laidos, apdovanojimai, įvertinimai – bet apie viską iš pradžių.

Sunki pradžia

Pašnekovų paklausus apie sunkumus, su kuriais teko susidurti, abu nusišypsojo. „Mes nelinkę skųstis ir verkšlenti, sunkumus pasiliekam sau, o dalytis stengiamės tik gerais dalykais”, – sakė Vaida. Tačiau abu pripažino, kad pradžia buvusi labai sunki. Lengviau tapo tik tada, kai saldumynus pradėjo tiekti Vilniuje ir Kaune esantiems keliems restoranams ir kavinėms, kurių reikalavimai kokybei buvo patys aukščiausi. Kepyklėlės savininkai džiaugėsi, kad aukštai iškeltą kokybės kartelę įveikė ir dirba kartu jau ketverius metus. Povilas pabrėžė, kad buvo sunku atlaikyti piktų pesimistų atakas, ypač – pirmuosius metus. Tokių buvo daug, dabar sužinoję, kad dirbame jau penktus metus, savo liūdnas prognozes pasilieka sau.

Aukščiausios kokybės produktai ir atsidavimas darbui

Pasak Vaidos ir Povilo, per šiuos penkerius metus buvo ne vienas pasiūlymas parduoti verslą, sulaukė kvietimų keltis į kitus miestus. „Įsimintiniausias kvietimas – kepyklėlę atidaryti Čikagoje, tokia avantiūra buvo itin viliojanti, bet pristabdė vaikai”, – pasakojo „Vanilinio dangaus” šeimininkai. Jų teigimu, atidarant kepyklėlę tokio dėmesio nesitikėjo, tiesiog dirbo tai, kas atrodė miela. Paklausus, kur slypi jų istorijos sėkmė, abu vienareikšmiškai pripažino: aukščiausios kokybės produktai ir atsidavimas darbui.
Iš pradžių daugeliui jų vizija – užsispyrimas dirbti tik su aukščiausios kokybės žaliavomis – atrodė kaip naivios svajonės. Buvo manančių, kad provincijoje kokybės nereikia, svarbiausia kaina, o iš ko ir kaip gaminama, beveik niekam nerūpi. „Dirbti su aukščiausios kokybės produktais mums yra principo ir savigarbos reikalas, tuo itin didžiuojamės”, – pabrėžė Povilas. Galima drąsiai teigti, kad jie yra vieni iš nedaugelio, skiriantys ypatingą dėmesį produkcijai. Viskas gaminama tik su plaktos grietinėlės sviestu, Šlyninkos malūno miltais (kuriuos kiekvieną penktadienį mala ir atveža pats malūnininkas Stasys), ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais, natūraliu vanilės ekstraktu, vanilės ankštimi, natūralia grietinėle, sūriu, aukščiausios kokybės belgišku šokoladu, daugumai gardumynų naudojamas nerafinuotas cukranendrių cukrus. „Kaip namie, tik daug geriau”, – sakė Vaida.

Kepyklėlėje darbuojasi kartu

„Viską stengiamės daryti patys: trinam uogas, verdam karamelę, skrudinam riešutus, kasdien kepam keksiukus, tortus, eklerus. Viskas rankų darbo – ir tai užima nemažai laiko, tad asortimentas pas mus gana mažas”, – pasakojo Vaida. Pasak jos, kartais būna labai apmaudu, kai kitose kavinėse torto gabalėlis kainuoja vos 50 centų pigiau, o pažiūrėjus sudėtį pamatai augalinius hidrintus riebalus, palmių, alyvpalmių aliejų (kurie 10 kartų pigesni nei sviestas), kiaušinių miltelius, kremus iš mišinio, šokolado pakaitalus ir vaniliną. Tiems, kurie visada lygina tik kainą, ji siūlė pasidomėti ir tai, kas viduje. Juolab kad tai užtrunka tik kelias minutes, nes kiekviename restorane, kavinėje ar kebabinėje galima paprašyti gaminio sudėties. „Mes jau seniai įpratome visada domėtis ir skaityti gaminio sudėtį, o ir patiems labai smagu, kai atsiranda klientų, kurie domisi, ką valgo. Viską gaminame vietoje, tofėd galime parodyti ne tik gaminio sudėtį, bet ir naudojamus produktus”, – akcentavo kepyklėlės šeimininkė.
Pasidomėjus, kokie gardumynai uteniškiams mieliausi, pašnekovai teigė, kad jau nuo pat pirmų dienų tortų favoritas – morkų tortas, itin mėgstami pilno grūdo sausainiai, moterys dievina eklerus, vaikai dažniausiai renkasi keksiukus. „Turim tradiciją, kad tam tikroms šventėms gaminame tik šiai progai sukurtus desertus: Valentino dienai – keksiukai su šampanu ir braškėmis, Vyrų dienos progai – šokoladinius keksiukus su skrudinta šonine, moterų šventei – prancūziškus pyragaičius, Kalėdų laikotarpiu – imbierinius sausainius, brandintą vaisių pyragą su cukrumi Muscovado ir kt.”, – vardijo Povilas. Pasak jo, džiugu, kad per penkerius metus susiformavo didžiulis būrys klientų, kurie ne tik perka saldumynus, bet ir nori gaminti kaip „Vanilinis dangus”. Klientų pageidavimu pardavimui yra ir Šlyninkos malūno miltų, ir vanilės ekstrakto, ir belgiško šokolado, ir aukščiausios kokybės šviežiai skrudintos kavos.
Kalbėdami apie ateities planus Vaida ir Povilas pabrėžė, kad kokybės kartelę norėtų kilstelėti dar aukščiau. „Planuose įvairesnis asortimentas, didesnė virtuvė, naujesnė įranga. Nuolat mokomės ir tobulėjame, minčių, planų ir turime kalnus idėjų”, – entuziazmu tryško Povilas.
Paklausus, ko palinkėtų kitiems, svajojantiems apie konditerijos verslą, abu sakė, kad pirmiausia reikėtų gerai įvertinti savo fizines ir finansines galimybes. Ar sugebėsit įveikti didžiulį fizinį krūvį, stresą, nuolatinę įtampą, reikėtų pasverti ir savo lūkesčius. „Padirbėkite kavinėje, restorane, kepyklėlėje, nes dažnai įsivaizdavimas, koks tai yra darbas, prasilenkia su realybe”, – patarė Vaida. Ji atviravo, kad nemažai žmonių, galvodami apie konditeriją, prisisvajoja, kad kas dieną dėlioji uogeles ant tortų, kremą ant keksiukų, viskas yra puiku ir gražu, bet, kai susiduriama su realybe profesionalioje virtuvėje, svajonės greit pasikeičia.

Penkerių metų gimtadienį švenčianti kepyklėlė „Vanilinis dangus“ yra Kauno g. 37, Utenoje. Darbo laikas darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. Tel. užsakymams 8 608 15 201