Elektros tiekimo sutrikimas įmonei gali reikšti sustojusią gamybą, neveikiančią informacinę infrastruktūrą, prarastus duomenis ar neaptarnautus klientus. Todėl verslai vis dažniau domisi saulės elektrinėmis ne tik kaip galimybe sumažinti elektros sąnaudas, bet ir kaip energetinio atsparumo dalimi. Vis dėlto įprasta saulės elektrinė savaime nėra visavertis rezervinis elektros šaltinis. Kad ji veiktų dingus elektrai, reikalingas energijos kaupiklis, tinkamas inverteris ir atsarginiam maitinimui pritaikyta elektros sistema.
Kodėl įprasta saulės elektrinė per sutrikimą išsijungia?
Dauguma prie elektros tinklo prijungtų saulės elektrinių automatiškai išsijungia, kai tinkle nebelieka įtampos. Tokia apsauga reikalinga tam, kad elektrinė netiektų energijos į linijas, kuriose tuo metu gali dirbti gedimą šalinantys specialistai.
Tai reiškia, kad net saulėtą dieną įmonės pastatas gali likti be elektros, jeigu sistema neturi salos režimo. Šis režimas leidžia objektui saugiai atsijungti nuo bendrojo tinklo ir laikinai veikti kaip savarankiškai elektros energiją naudojančiai sistemai.
Saulės energiją per tiekimo sutrikimus galima naudoti tuomet, kai elektrinė suderinta su kaupikliu ir tinkamą rezervinį veikimą palaikančiu inverteriu.
Pirmiausia nustatykite svarbiausias verslo apkrovas
Projektuojant rezervinį maitinimą nebūtinai reikia siekti, kad įprastu režimu veiktų visas objektas. Dažnai racionaliau išskirti kritines elektros grandines, be kurių verslas negalėtų tęsti pagrindinės veiklos.
Biure tai gali būti serveriai, ryšio įranga, apsaugos sistemos, avarinis apšvietimas ir kelios darbo vietos. Gamybos įmonėje svarbiausi gali būti valdymo įrenginiai, šaldymo sistemos, siurbliai ar įranga, kurios negalima staiga išjungti. Prekybos ir maitinimo verslui aktualūs kasos aparatai, šaldytuvai, apšvietimas bei atsiskaitymo sistemos.
Kaupimo sistema turėtų būti parenkama pagal kritinę apkrovą, numatomą elektros tiekimo sutrikimo trukmę ir finansinę nenutrūkstamos veiklos vertę.
Baterijos talpa ir galia nėra tas pats
Energijos kaupiklio talpa, išreiškiama kilovatvalandėmis, parodo, kiek elektros energijos galima sukaupti. Tačiau ji neatskleidžia, kiek įrenginių sistema galės maitinti vienu metu.
Tam svarbi baterijos bei inverterio galia, matuojama kilovatais. Pavyzdžiui, didelės talpos kaupiklis gali turėti pakankamai energijos kelioms valandoms, tačiau per silpnas inverteris nepajėgs vienu metu paleisti galingų gamybos įrenginių.
Skaičiuojant būtina įvertinti ir paleidimo sroves. Varikliai, kompresoriai, šaldymo įranga ar siurbliai įjungimo metu gali trumpam pareikalauti gerokai daugiau galios nei veikdami įprastai.
Kokį vaidmenį atlieka energijos kaupiklis?
Dieną saulės elektrinė gali tiesiogiai maitinti įmonės įrangą, o energijos perteklių nukreipti į bateriją. Nutrūkus elektros tiekimui, kaupiklis padeda išlaikyti pasirinktų įrenginių veikimą, kol atsiranda tinklo įtampa arba kol elektrinė vėl pradeda gaminti pakankamai energijos.
Vertinant verslui pritaikomą sistemą, naudinga peržiūrėti https://viasolis.lt/saules-elektrines-verslui/ ir palyginti skirtingos galios elektrinių bei energijos kaupimo projektų galimybes. Verslo objektuose įgyvendinami ne tik saulės elektrinių, bet ir šimtų kilovatvalandžių talpos kaupimo sprendimai, todėl sistema gali būti pritaikyta pagal konkrečios įmonės vartojimo profilį.
Kaupiklis gali būti naudojamas ne vien per avarijas. Jis taip pat leidžia energiją kaupti tuomet, kai saulės elektrinė pagamina daugiau, ir naudoti ją vėliau, kai įmonės poreikis išauga.
Kiek laiko verslas galėtų veikti autonomiškai?
Rezervinio veikimo trukmę galima preliminariai apskaičiuoti baterijos panaudojamą talpą padalijus iš vidutinės kritinių įrenginių apkrovos. Jeigu naudojama 100 kWh talpa, o svarbiausios sistemos vidutiniškai sunaudoja 20 kW, teoriškai energijos pakaktų maždaug penkioms valandoms.
Praktinis veikimo laikas būtų trumpesnis dėl inverterio nuostolių, baterijos apsaugos rezervo, aplinkos temperatūros ir kintančios apkrovos. Saulėtą dieną veikimą gali pratęsti tuo metu gaminama energija, tačiau vakare ar esant apsiniaukusiam orui reikės kliautis sukauptomis atsargomis.
Kada reikalingas mikrotinklas?
Didesniam gamybos, logistikos ar paslaugų objektui gali nepakakti paprasto saulės elektrinės ir baterijos derinio. Kai būtina koordinuoti kelis energijos šaltinius, skirtingus pastatus ir sudėtingas apkrovas, gali būti projektuojamas mikrotinklas.
Mikrotinklas gali atsijungti nuo bendrojo tinklo ir autonomiškai valdyti saulės elektrinę, kaupiklius, generatorius bei vartojimo apkrovas. Tokie sprendimai padeda užtikrinti svarbiausių komercinių ar pramoninių procesų tęstinumą, tačiau jų projektavimas reikalauja išsamios techninės analizės.
Kada tokia investicija apsimoka?
Rezervinio maitinimo vertę reikėtų lyginti ne tik su įrangos kaina, bet ir su galimais nuostoliais. Jeigu viena prastovos valanda įmonei kainuoja tūkstančius eurų, patikimas energijos kaupimo sprendimas gali būti ekonomiškai pagrįstas net tada, kai elektros sutrikimai nėra dažni.
Svarbu įvertinti istorinius vartojimo duomenis, didžiausią apkrovą, kritinių procesų galią ir leistiną veiklos pertrauką. Tik tuomet galima tiksliai parinkti elektrinės, kaupiklio ir inverterio parametrus.
Saulės elektrinė gali tapti svarbia rezervinio maitinimo sistemos dalimi, tačiau tam reikia daugiau nei modulių ant stogo. Didžiausią naudą verslui suteikia kompleksas, kuriame suderinta energijos gamyba, kaupimas, automatinis persijungimas ir kritinių apkrovų valdymas.
