Režisierius, aktorius, renginių vedėjas, vaizdo turinio kūrėjas Marius Pocevičius-Munis tęsia išskirtinį projektą – keliones po Lietuvą. Kiekvieną savaitę jis apsistoja vis kitoje savivaldybėje, čia gyvena, dirba įvairius darbus, bendrauja su vietos žmonėmis. Jo tikslas – parodyti gyvą, autentišką gyvenimą Lietuvos regionuose. Praėjusią savaitę M. Pocevičius praleido Užpaliuose, lankėsi ir Utenoje bei kitose rajono vietovėse ir savo įspūdžiais sutiko pasidalyti su „Utenos dienos“ skaitytojais.

Gyvendamas Užpaliuose režisierius, aktorius, renginių vedėjas, vaizdo turinio kūrėjas dirbo paprastus darbus
Skirtumai neturėtų skaldyti visuomenės
„Ši idėja kilo prieš ketverius metus, keliaujant „Camino Lituano“ maršrutu Pakruojo rajone, Lygumuose. Tuomet netikėtų susitikimų, paprastų pokalbių su žmonėmis metu supratau, kad tikrasis regiono gyvenimas atsiveria tik tada, kai jame pabūni ilgiau. Iš šios patirties išsirutuliojo koncepcija – ne lankyti Lietuvą, o pagyventi skirtingose vietose. Ne stebėti žmones iš šalies, o su jais dalytis kasdienybe“, – apie užgimusią idėją pasakojo pašnekovas.
Projektą pradėjęs po Naujųjų metų per pusmetį M. Pocevičius apsilankė jau šešiose savivaldybėse – Prienų rajone (Jiezne), Šakių rajone (Gelgaudiškyje), Elektrėnuose, Rietave, Biržuose ir Utenos rajone (Užpaliuose). Kelionė po skirtingas savivaldybes dar tik įsibėgėja, o priekyje ambicingas tikslas – iki 2028 metų suspėti aplankyti visas 60 Lietuvos savivaldybių.
Kiekviena vieta, pašnekovo teigimu, vis kitokia – kitoks gyvenimo ritmas, kitoks žmogaus ir vietos santykis. Rinkdamasis nakvynės vietas keliautojas neieško pastovumo – yra gyvenęs bendrabučio kambaryje, tuščiame dideliame bute, kaimo turizmo sodyboje vienkiemyje, o Užpaliuose įsikūrė dvaro arklidėse.
M. Pocevičius pastebi visuomenėje juntamą susiskaldymą, todėl, anot jo, svarbu pastebėti ir stiprinti tai, kas žmones vienija. Todėl kelionėse susipažindamas ir bendraudamas su žmonėmis jis siekia mažinti atskirtį tarp žmonių, vietos bendruomenių.
„Skirtumai neturėtų skaldyti visuomenės, priešingai, jie gali auginti ir stiprinti bendruomenes, jei mokėsime tuos skirtumus priimti“, – mintimis dalijosi „Utenos dienos“ redakcijos svečias. Keliaudamas jis pastebi ir bendras tendencijas, būdingas regionams, t. y. nedžiuginančius demografinius pokyčius, mažėjančius gimstamumo rodiklius, nykstančius mažus miestelius. Tačiau šalia to mato ir egzistuojančią gyvą priešpriešą – žmones, kurie kuria, aktyviai veikia, saugo ir puoselėja tradicijas.



Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 06 12) laikraštyje „Utenos diena“.
Daugiau skaitykite čia.












































































