Kavos puodelis išsinešimui ar kurjerio atvežta pietų dėžutė daugeliui tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad vienkartinės pakuotės skandina mūsų planetą atliekose, kelia pavojų sveikatai ir yra ekonomiškai nenaudingos. Siekiant skatinti perėjimą prie žiedinės sistemos, Anykščiuose įgyvendintas projektas „Change(K)now!“, kurio metu miesto maitinimo įstaigose sėkmingai įdiegta daugkartinių indų depozito sistema. Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro direktorės pavaduotoja Vaiva Ramanauskienė pabrėžia, kad sėkmingam tokių projektų įgyvendinimui ir plėtrai reikalingas sisteminis požiūris ir sektorių bendradarbiavimas.

Vienkartinių indų poveikis

Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje perdirbama apie 42 proc. visų plastikinių pakuočių. Tačiau vienkartinių maisto indų išsinešimui realybė kur kas niūresnė – neperdirbama nė 5 proc., o likusios pakuotės sudeginamos arba išmetamos. Tai reiškia, kad vienkartiniai indai tampa viena pagrindinių aplinkos taršos bei atliekų susidarymo problemų.

Visgi vienkartiniai indai nėra tik aplinkosaugos problema – jie turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Prieš kelerius metus atliktas tyrimas atskleidė, kad net 90 proc. ištirtų žmonių kraujyje turėjo mikroplastiko dalelių, kurios siejamos su įvairiomis ligomis, tarp kurių yra širdies bei kraujagyslių ligos, endokrininės sistemos sutrikimai.

Reaguojant į plastiko žalą ir ribojimus, rinką užplūdo popierinės, kartoninės ar augalinio pluošto pakuotės. Tačiau jų gamyboje dažnai naudojamos PFAS (perfluoralkilintos) medžiagos. Tai cheminiai junginiai, vadinami „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, nes patekę į gamtą ar žmogaus organizmą praktiškai nesuyra. Tai rodo, kad vienkartinių indų problemos neįmanoma išspręsti vien tik rūšiavimu ir perdirbimu.

Tarptautinio tinklo „Zero Waste Europe“ ekspertas D. Tracevičius papildo, kad didžioji dalis vienkartinių indų gaminami iš naftos produktų, todėl jų naudojimas skatina priklausomybę nuo iškastinio kuro, o patekusios į aplinką, tokios vienkartinės pakuotės ją užteršia labai ilgam laikui. Jis sako, kad pereinant prie daugkartinių indų, kartu būtų mažinama priklausomybė nuo neatsinaujinančių išteklių, įvežtinių produktų ir nuo linijinės ekonomikos modelio pereinama prie žiedinės.

Daugkartinio naudojimo indai

D. Tracevičius pabrėžia, kad vienkartinio plastiko pakeitimas kitomis vienkartinėmis medžiagomis atliekų problemos neišsprendžia: „Anksčiau reguliavimas buvo sukoncentruotas į vienkartinį plastiką, tačiau ilgainiui atsirado daugybė vienkartinių indų iš kitų medžiagų, kurie dažnu atveju vis tiek yra neperdirbami, todėl yra prarandama produkto vertė – jos susigrąžinti jau neįmanoma.“

Tvarus sprendimas sveikatai, aplinkai ir ekonomikai – perėjimas prie aukštos kokybės daugkartinio naudojimo indų. Priešingai nei vienkartiniai indai, jie sukurti taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į maistą, būtų atsparūs daugkartiniam plovimui aukštoje temperatūroje ir ilgainiui ženkliai sumažintų poveikį aplinkai bei žmogaus sveikatai.

Be to, daugkartiniai indai maistui išsinešti turi finansinės įtakos. „Daugkartiniai indai ir pakuotės ženkliai sumažintų verslo priklausomybę nuo naudojamų neatsinaujinančių ir taršių produktų. Be to, dažnai pamirštama, kad vienkartinių indų tvarkymo kaina gula ant gyventojo pečių, nes savivaldybės privalo tvarkyti vienkartinius indus. O už tai moka ne kažkas kitas, bet tos savivaldybės gyventojai“, – sako pašnekovas.

Ekonominės naudos gali gauti ir verslas. Užuot nuolat pirkęs vienkartines pakuotes, restoranas ar kavinė gali pakuotę paversti ilgalaikiu, atsiperkančiu turtu. Galiausiai, norėdamas grąžinti indą ar atsiimti užstatą, pirkėjas sugrįžta į maitinimo įstaigą, o tai natūraliai skatina pakartotinius pirkimus. Taip tvari pakuotė iš veiklos išlaidų tampa efektyviu klientų lojalumo ir verslo reputacijos stiprinimo įrankiu.

„Change(K)now!“

Spręsdama šią problemą, ES priėmė Vienkartinio plastiko direktyvą (SUPD) ir skatina ne didesnį perdirbimą, o vienkartinių indų atsisakymą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir daugkartinių depozitinių sistemų.

Viena iš perėjimą skatinančių iniciatyvų – projektas „Change(K)now!“, vykdomas 2023–2026 metais. Projekte dalyvauja 8 Baltijos jūros regiono šalys ir 23 organizacijos. Pagrindinis partneris – Vidžemės taikomųjų mokslų universitetas (Latvija), o Lietuvoje projekto koordinatorius yra Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, savo veikloje skatinantis darnų vystymąsi ir padedantis integruoti aplinkosaugos aspektus į kasdienius valdžios bei visuomenės sprendimus.

„Projektas „Change(K)now!“ siekia paskatinti maitinimo įstaigas įsidiegti daugkartinių indų depozito (grąžinimo) sistemas, formuoti gyventojų įpročius rinktis maistą išsinešimui tvariose pakuotėse, vietos valdžios institucijoms – priimti tvarius sprendimus bei taikyti žaliuosius viešuosius pirkimus“, – pasakoja Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro direktorės pavaduotoja V. Ramanauskienė.

Anot jos, perėjimas nuo vienkartinių pakuočių prie žiedinių maisto pristatymo sistemų yra plačiai pripažįstamas kaip vienas svarbiausių Europos aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos politikos prioritetų: „Mūsų užduotis buvo padėti projekto Lietuvoje dalyviams pasirengti ir įgyvendinti pokyčius – konsultavome Anykščių rajono savivaldybę, taip pat organizavome mokymus, rengėme gerųjų pavyzdžių katalogą bei dalijomės ekspertine informacija.“

Perėjimas prie žiedinės sistemos

V. Ramanauskienė sako, kad daugkartinio naudojimo sprendimai viešojo maitinimo, renginių ir maisto išsinešimo paslaugų srityse gali būti sėkmingi, tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo kelių esminių veiksnių suderinamumo – valdymo modelių, infrastruktūros, verslo modelių ir vartotojų elgsenos.

„Change(K)now! projekte išskiriami pagrindiniai žiedinių maisto pristatymo sistemų plėtrą lemiantys veiksniai: veiksmingas viešasis valdymas, aiškus teisinis reguliavimas, suderinta infrastruktūra ir aktyvus savivaldybių vaidmuo. Kartu nustatomi ir esminiai iššūkiai, įskaitant ekonominius barjerus, rinkos fragmentaciją, nepakankamai išvystytą grąžinimo infrastruktūrą ir nevienodą naudotojų patirtį,“ – pabrėžia ji.

Ekspertė teigia, kad šių tikslų neįmanoma pasiekti vien viešojo sektoriaus pastangomis, todėl būtina skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, užtikrinti sistemų tarpusavio suderinamumą bei diegti daugkartinį naudojimą skatinančias ekonomines priemones. „Be to, patirtis rodo, kad pokyčių negalima pasiekti vien informavimo ar švietimo kampanijomis. Vartotojai aktyviausiai įsitraukia tuomet, kai daugkartinio naudojimo sistemos yra patogios, natūraliai integruotos į rutiną ir tampa paprasčiausiu pasirinkimu“, – pastebi V. Ramanauskienė.

Projektas Anykščiuose – pirmasis Lietuvoje

„Change(K)now!“ ir Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro iniciatyvos dėka Anykščiai tapo pirmuoju Lietuvos miestu, įdiegusiu daugkartinių indų depozito sistemą. Pilotiniame projekte dalyvauja 16 miesto maitinimo įstaigų. Be to, vienkartinio plastiko buvo atsisakyta ir miesto šventėse, mugėse bei kultūriniuose renginiuose.

Užsisakydami maistą išsinešimui, Anykščių gyventojai ir svečiai už kelis eurus įsigyja tvarią pakuotę, kurią vėliau gali grąžinti į bet kurią tinkle esančią kavinę ar restoraną bei atsiimti užstatą. Projekte dalyvaujančios maitinimo įstaigos pažymėtos ženklu „Mes naudojame daugkartinius indus“. Verslų savininkams buvo organizuoti praktiniai mokymai apie daugkartinių indų depozito sistemos higienos reikalavimus, logistiką ir finansinę naudą.

Pilotinis projektas jau davė apčiuopiamų rezultatų: Anykščių parkuose ir gatvėse išvengta tūkstančių vienkartinių pakuočių atliekų, o miestas pademonstravo pirmąjį veikiantį tokio masto žiedinės ekonomikos pavyzdį Lietuvoje. Čia sukaupta patirtis, kaip suvaldyti verslo baimes ir pakeisti gyventojų bei turistų kasdienius įpročius, yra vertinga kitoms šalies savivaldybėms.

Gerosios praktikos

„Lietuvoje tokio projekto labai trūko, todėl iniciatyva džiugina ir teikia vilties. Bendra viename mieste veikianti sistema parodo galimybes, gali būti plečiama ir pritaikoma plačiau. Verslas žino savo poreikius, pažįsta klientus ir sukuria sprendimą, kurį gali efektyviai įgyvendinti. Tai yra labai sveikintina iniciatyva“, – džiaugiasi D. Tracevičius.

Ekspertas pasakoja, kad Europoje jau yra nemažai puikiai veikiančių projektų: „Estijoje galioja reikalavimas viešuosiuose renginiuose maistą ir gėrimus tiekti tik daugkartinio naudojimo induose. Taip pat šalyje veikia keli operatoriai, turintys daugkartinių indų surinkimo punktus, į kuriuos galima grąžinti indus ir atgauti užstatą.

Vokietijoje yra net keli tinklai, turintys daugiau nei 10 tūkst. indų grąžinimo vietų, kuriose taip pat galima atgauti užstatą. Tai yra puikios sąlygos žiedinei ekonomikai, o gyventojams yra patogu ir tikrai lengva rasti vietą, į kurią gražinti indą ar kavos puodelį. Danijoje šiuo metu taip pat testuojama daugkartinių gėrimų puodelių grąžinimo sistema.“

Pašnekovas sako, kad kai kuriose šalyse daugkartinių indų naudojimas peržengia maisto ar gėrimų išsinešimui ribas. Pavyzdžiui, yra prekybos centrų, kuriuose kasdienes prekes galima įsigyti daugkartinėse pakuotėse, būna net daugkartinių picos dėžių.

„Yra labai daug pavyzdžių ir alternatyvų, kurios ne tik nedaro neigiamo poveikio aplinkai ar sveikatai, bet kuria papildomas darbo vietas, taupo pinigus ir išlaisvina iš priklausomybės nuo naftos produktų. Džiugu, kad ir Lietuvoje jau turime pavyzdį, kuriuo galima sekti“, – pabrėžia D. Tracevičius.

Change(K)now! projektas finansuojamas pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą. Projektu siekiama skatinti esminį mąstysenos pokytį – pereiti nuo vienkartinių prie žiedinės ekonomikos principais grindžiamų daugkartinio naudojimo maisto pristatymo sistemų Baltijos jūros regiono miestuose. Už šios medžiagos turinį atsako tik autoriai. Jis nebūtinai atspindi finansuojančios institucijos požiūrį.