Praėjusią vasarą Ieva Šimkutė nusprendė savo karjeroje padaryti permainas, todėl paliko Vilniaus „Kibirkšties” ekipą, kurioje praleido dvejus metus, bei persikėlė į „Uteną”.

26-erių 192 cm ūgio vidurio puolėja Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionų gretose sėkmingai pritapo bei dažniausiai rungtynes pradeda startiniame penketuke.
I. Šimkutė papasakojo apie „Utenos” komandos žaidėjų laisvalaikį, savo hobį ir ištikimiausius sirgalius.

– Ar gera žaisti Utenoje?
– Labai gera, nes susirenka daug sirgalių, labai gera kolektyvas, fainas treneris – viskas super.

– Utena – mažas miestas. Ką veikiate laisvalaikiu?
– Miestas mažas, pramogų nedaug, bet mes su komandos draugėmis turime „žaidimų namus” – visada žaidžiame susirinkusius pas Kristiną Alminaitę arba Eglę Tarasevičiūtę. Laima Rickevičiūtė gamina pietus. Pačios susiburiame ir sugalvojame daug veiklos.

– Aikštelėje visada esate pasidažiusi. Kaip yra už jos ribų?
– Visada stengiuosi prisižiūrėti. Patinka tiek puoštis, tiek fotografuotis – esu tokia mergaitiška ir meniška. Už aikštės ribų norisi gražiau apsirengti, nes kasdien turiu po dvi treniruotės ir vis apsirengusi treningais.

– Krepšininkės dažnai lakuojasi nagus komandos spalvomis. Ar tai praktikuojate ir jūs?
– Mėgstu komandos draugėms lakuoti nagus tuomet, kai paprašo. Toks mano hobis. Galbūt tai padeda joms taikliau mesti į krepšį (Juokiasi).

– Utenoje studijuojate kineziterapiją. Galbūt dėstytojai yra jūsų sirgaliai?
– Esu retas svečias kolegijoje, bet kol kas mokausi be skolų. Didžiausi sirgaliai yra nuomojamo buto šeimininkai, kurie visada parašo žinutes su sveikinimais. Jie – tikrai šaunuoliai.

LMKL inf., Augusto Didžgalvio nuotr.