Bronis Ropė: ES ieškos kompromiso dėl Rusijos sankcijų ekonominių nuostolių

Rusijos embargo ir kiaulių maro krizės sutapimas lėmė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai nutarė vieningai derėtis su Europos komisija ir siekti, kad būtų sukurta atskira žemės ūkio nuostolių kompensavimo Baltijos regionui schema. Tai siūlanti bendrą laišką Baltijos šalių žemdirbių organizacijos persiuntė EK Žemės ūkio komisarui Dacian Ciolos. Diskusijos dėl pagalbos žemdirbiams priemonių vyks Europos parlamente šią savaitę.
Rugsėjo 3 ir 4 dienomis posėdžiaus Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (AGRI), kuriame Komisija pristatys veiksmų planą dėl Rusijos embargo nuostolių kompensavimo.

Komentuodamas situaciją Europos parlamento Žemės ūkio komiteto ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė sakė, kad „turime daryti viską, kad nepasikartotų 1998 metų scenarijus, kai nukentėjome nuo Rusijos krizės daug stipriau nei tikėjosi tuometinė Vyriausybė. ES šalims turi būti nustatyti paramos limitai, kompensacijos turi gauti labiausiai paveikti sektoriai ir regionai, o pagalba skiriama maksimaliai efektyviai, nedidinant biurokratijos. Baltijos šalys turi moralinę teisę reikalauti solidarumo iš Europos, kadangi derybos dėl ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo buvo nesėkmingos ir mūsų šalių žemdirbiai vis dar gauna ženkliai mažesnes išmokas. Be to aišku, kad Baltijos šalys per pastaruosius metus padarė didelę pažangą, pakeitė eksporto kryptis, beveik išsivadavo iš priklausomybės nuo eksporto į Rusiją bei nuolat perspėdavo Europą apie Rusijos neprognozuojamumą“.
Pagal Eurostato duomenis, Lietuva vis dėlto patirs didžiausius Rusijos embargo nuostolius iš visų ES šalių – kadangi uždraustų produktų iš Lietuvos eksportas į Rusiją 2013 m. sudarė 927 mln. eurų, kas yra beveik penktadalis visų Europos žemės produktų eksporto ir viršija tokių didelių šalių kaip Lenkija eksportą beveik šimtu milijonų. Kartu su Estija ir Lenkija mūsų nuostoliai viršija milijardą eurų.
Net jei pavyks dalį eksporto nukreipti į alternatyvias rinkas, vien Baltijos šalių eksporto nuostoliai gali smarkiai viršyti ES žemės ūkio krizės fondą, t.y. 400 milijonų, kuriuos ES savo biudžete yra numačiusi „juodai dienai“ visoms žemės ūkio sritims visose šalyse narėse.
Rusijos sankcijos jau smarkiai paveikė Lietuvos pieno sektorių – kasdien pranešama apie atvejus, kai 30-40 proc. numušama pieno supirkimo kaina bei nutraukiamos žaliavinio pieno tiekimo sutartys. Pranešama apie 20-40 procentų kainų kritimą morkoms, agurkams Latvijoje. Gyvulininkystės ūkiai patiria sunkumų dėl gyvo svorio kainos mažėjimo. Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio situacija smarkiai komplikuoja ir plintančio kiaulių maro epidemija.
ES Baltijos šalių ūkininkų organizacijos vieningai pasiūlė tokias priemonės: priimti viešąsias intervencijas produktams, kuriems taikomos sankcijos, peržiūrėti intervencines kainas, padengiant realias išlaidas, sukurti privataus saugojimo schemas produktams, palengvinat sąlygas gauti avansinius apmokėjimus, paskelbti Baltijos šalis ES bufererine zona ir steigti specialų fondą šioms šalims, pagreitinti reklamines kampanijas trečiose šalyse, priskirti šią situaciją prie force majeure sąlygų ir laikinai netaikyti baudų ūkininkams, kurie dėl nenumatytų aplinkybių gavę anksčiau paramą negali vykdyti vienų ar kitų įsipareigojimų Europos Komisijai.

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas