Kasmet vis daugiau iki 1993 m. statytų daugiabučių gyventojų ryžtasi pokyčiui – modernizuoti pastatus, norėdami ne tik sutaupyti, bet ir gyventi komfortiškai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia apie prasidedančius „Metų renovacijos projekto 2026“ rinkimus ir pristato 10 pernai atnaujintų daugiabučių istorijų.
Atnaujintas daugiabutis. APVA archyvo nuotr.
Transformacija, kuri keičia miestų veidus
Pasak APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės, renovacija šiandien tampa ne tik energinio efektyvumo, bet ir platesnio poveikio – estetikos, patogumo, bendruomenės susitelkimo – standartu.
„Vieno namo atnaujinimas dažnai išjudina ir visą kvartalą – aplinka tampa tvarkingesnė, saugesnė, vizualiai vientisa. Gyventojai jaučiasi ne tik savo buto, bet ir viso kiemo šeimininkais – įsitraukia, sprendžia bendras problemas. Tokios istorijos skatina ir kitus imtis iniciatyvos – kartais tie pokyčiai gali apimti gyvenamąjį rajoną ar net pakeisti viso miesto, miestelio veidą“, – sakė G. Burbienė.
Pažangių technologijų proveržis
Šiemet pristatomuose projektuose ypač dažnai bus matomi sprendimai, anksčiau laikyti išskirtiniais: ant stogų įrengiamos saulės elektrinės ir kolektoriai, naudojami šilumos siurbliai, įdiegtos išmanios mikroklimato valdymo sistemos. Atnaujintų daugiabučių gyventojai dabar gali efektyviai reguliuoti šilumą, drėgmę butuose pagal savo poreikius bei užsitikrinti komfortą namuose ištisus metus.
Kita džiuginanti tendencija – augantis butų savininkų sąmoningumas ir įsitraukimas. „Žmonės vis dažniau supranta, kad renovacija – tai ne tik mažesnės sąskaitos. Tai ir sveikesnis oras, mažesnė gedimų, nuolatinių remontų rizika, didesnė būsto vertė. Be to, namo modernizavimas dažnai paskatina atsakomybę ir už bendrąsias pastato erdves, jų aplinką – kiemą, poilsio zonas“, – pastebi pašnekovė.
Ką svarbu įvertinti prieš balsuojant
G. Burbienė kviečia kandidatus vertinti visapusiškai: svarbu ne tik tai, kokia energinė klasė pasiekta, bet ir realus šiluminės energijos sutaupymas, pritaikyti išmanieji sprendimai, pagerėjęs mikroklimatas, galimybės reguliuoti šilumą, atnaujintos bendrosios erdvės, namo aplinka, estetinis pastato pokytis.
Ne mažiau reikšmingas ir projekto poveikis aplinkai bei bendruomenei. „Reikėtų atsakyti sau į klausimus: ar sumažėjo CO₂ emisijos? Ar pastatas tapo saugesnis, atsparesnis triukšmui, patrauklesnis? Svarbu matyti ne tik skaičius, bet ir gyventojų kasdienybės pokyčius – kaip keičiasi jų įpročiai, santykis su aplinka“, – pažymėjo G. Burbienė.
Pokytis, pasiekiamas kiekvienam
2025 m. Lietuvoje buvo atnaujinti 359 daugiabučiai. 35 iš jų įsidiegė atsinaujinančiosios energijos technologijas – saulės elektrines, kolektorius, šilumos siurblius. Renovacija jau pagerino gyvenimo sąlygas beveik 13 tūkst. butų savininkų visoje šalyje.
APVA primena, kad daugiabučių atnaujinimui galima gauti valstybės paramą. Kompensuojamos ne tik energinį efektyvumą didinančios, bet ir komfortą bei estetiką užtikrinančios priemonės: balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklos, įkrovimo stotelės, rūsių pritaikymas priedangoms. Verta pasinaudoti šia galimybe ir sprendimo neatidėlioti.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
APVA archyvo nuotr.
