Pastarosiomis dienomis Lietuvos gyventojus pasiekia perspėjimai apie oro pavojų, daugeliui kyla įvairių klausimų dėl saugumo. Praėjusią savaitę radarai fiksavo skraidančius bepiločius objektus, galimai pažeidusius Lietuvos oro erdvę, todėl oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus, Utenos, Zarasų, Ignalinos ir kituose rajonuose, į orą buvo pakelti NATO naikintuvai. Apie gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, priedangų sistemą ir institucijų veiksmus pasikalbėjome su Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Pauliumi Čyvu, kuris koordinuoja pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms ir prireikus vadovaus savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui.
Pasak Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Pauliaus Čyvo, Utenos regionas dėl savo geografinės padėties ir pastaruoju metu padažnėjusių oro erdvės incidentų susiduria su didesne pavojų rizika nei kiti Lietuvos regionai.
Ar pastarojo meto įvykiai, kai mūsų rajone nukrito dronas, kitomis dienomis dalyje Lietuvos buvo paskelbtas oro pavojus, keičia Utenos rajono savivaldybės administracijos darbą, gyventojų kasdienybę?
Kasdienybė keičiasi. Stebime situaciją, bandysime įgyvendinti nuostatą, kad į priedangas būtų užtikrintas patekimas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Trečiadienį (gegužės 20 d. – aut. past.) po pietų turėjome susitikimą su švietimo įstaigų vadovais dėl reagavimo į pranešimus apie galimą oro pavojų. Gyventojų perspėjimo algoritmas turi būti vienodas visiems, tačiau valstybinės sistemos veikia nenuosekliai. Pavyzdžiui, trečiadienį Utenos rajonui esant geltonojoje – pasiruošimo – zonoje, kai priedangų neprireikė, dalis gyventojų gavo pranešimus tiek apie geltonąjį, tiek apie raudonąjį pavojaus lygį. Tai rodo, kad sistema suveikė netinkamai ir vis dar kelia rimtų iššūkių.
Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 05 26) laikraštyje „Utenos diena“.
Deimantės Zarankienės nuotr.
Daugiau skaitykite čia.
