Amerikos lietuvių „Saulutės“ fondo parama – svarus indėlis į mūsų ateities kartas. Ne vienerius metus iš už Atlanto į mūsų šalį atkeliaujančios lėšos papildo ugdymo įstaigas vaikų mokymo priemonėmis, kuriamos įvairios inžinerinės klasės, laboratorijos, kabinetai vaikams su spec. poreikiais, kuriuose galima rasti pačių moderniausių ugdymo priemonių. Gerumo spinduliais besidalydami su mūsų tautiečiais Amerikos lietuviai tuo pačiu rodo ir pavyzdį jaunimui – rūpintis savo kraštu net ir tuomet, kai jame negyveni.
Tikslas – padėti pedagogams
Iniciatyva padėti Lietuvos vaikams atsirado 1993 metais Čikagos priemiestyje (JAV). Anuomet, pasak Amerikos lietuvių „Saulutės“ fondo pirmininkės Dainos Siliūnienės, mūsų šalyje buvo nemažai vaikų namų ir juose gyvenančių beglobių vaikų. Plečiantis fondui jo nariai nusprendė vaikams ištiesti pagalbos ranką mokyklose vykdydami įvairius projektus. Integruoti mokinius su spec. poreikiais šalies ugdymo įstaigoms buvo išties nemenkas iššūkis, tad fondas didelį dėmesį skyrė rajonų vaikams. Fondo narių dėka šalies mokyklose atsirado ir pirmosios inžinerinės klasės, chemijos, robotikos ar fizikos laboratorijos.
Amerikos lietuvių skiriama parama mūsų mokykloms būna įvairi: įrengiami kabinetai, perkamos priemonės vaikams su spec. poreikiais. Per kelerius pastaruosius metus paremta apie 20 Lietuvos mokyklų. Kaip sakė fondo valdybos narys Artūras Žilys, pastebėta, jog šalyje netrūksta specialistų, dirbančių su spec. poreikių turinčiais vaikais, tačiau tam stinga mokomųjų priemonių. „Mūsų tikslas – pedagogams padėti dirbti su vaikais. Per 4–5 metus 15-ai mokyklų mes padėjome nupirkti priemonių ir įrengti spec. klases, o trijose šalies mokyklose padėjome įrengti inžinerines bei technologijų klases. Tai dvi kryptys, kur mes specializuojamės, ir per kelerius metus šiam tikslui skyrėme apie 350 tūkst. eurų, o per visą fondo gyvavimo laiką, maždaug 30 metų, į Lietuvą persiųsta daugiau kaip 4 mln. dolerių“, – pasakojo A. Žilys.
Ne tik padeda, bet ir rodo gražų pavyzdį
Fondo valdybos narė Linda Burba savo kelionę į Lietuvą vadina didele dovana. Tokia pat dovana ji įvardija ir savo misiją padėti mažiesiems, kurie yra mūsų ateitis.
Dėkingumo Amerikos lietuviams neslepianti viešnias į Uteną atlydėjusi iš čia kilusi Seimo narė Paulė Kuzmickienė džiaugėsi tvirtu ryšiu. „Parama yra labai reikšminga šaliai. Tos priemonės, kuriomis džiaugiasi mokyklos, labai reikalingos. Juk ir šiandien lankydamiesi ugdymo įstaigose tikriausiai pastebėjote, kad jose pilna širdžių, kurios rūpinasi kiekvienu vaiku, jo ateitimi. Tačiau ne visos mokyklos turi lėšų priemonėms įsigyti“, – pastebėjo Seimo narė, kuri pridūrė, kad taip pat vaikams labai reikalingas gražus pavyzdys, kaip reikia mokėti rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Savo kolegei pritarė ir kita Utenoje viešėjusi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, kuri teigė, kad geriausia savo meilę tėvynei įprasminti gerais darbais.
Amerikoje gyvenančios ir puikiai lietuviškai kalbančios L. Burba ir D. Siliūnienė pastebėjo, kad karo, pokario laikais iš Lietuvos emigravę tėvai, seneliai išvyko giliai širdyje mylėdami savo gimtinę, tą gražų jausmą jie perdavė ir savo atžaloms. „Galbūt todėl mes turime lituanistines mokyklas, tautinius šokius, įvairias organizacijas ir programas, skirtas lietuvybei išsaugoti“, – sakė viešnios.
Vieniems jau padėjo, kiti dar laukia paramos
Praėjusį penktadienį Utenoje viešėjusi svečių delegacija lankėsi Utenos rajono savivaldybės administracijoje, o paskui – Dauniškio gimnazijoje bei Vyturių progimnazijoje, taip pat užsuko ir į dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Už Amerikos lietuvių surinktas lėšas Dauniškio gimnazija papildė savo fizikos kabinetus itin reikalingomis mokymo priemonėmis. „Tai tikras stebuklas“, – džiaugėsi svečiams priemones pademontravusi fizikos mokytoja Loreta Tarvydienė ir pridūrė, kad mokiniams neužtenka vien sausos teorijos.
Už modernius baldus ir reikalingas priemones dėkingi buvo Vyturių progimnazijos bendruomenės nariai. Daugiau kaip 500 mokinių (iš jų per 100 turi spec. poreikių, o didelių spec. poreikių – 34) ugdančioje mokymo įstaigoje, anot pedagogų, šiandien be lavinančių priemonių darbas tiesiog neįsivaizduojamas.
Svečiai taip pat lankėsi ir vaikų lopšeliuose-darželiuose „Varpelis“ bei „Gandrelis“: čia susipažino, kaip šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos gyvena šiandien, ko labiausiai trūksta dirbant su mažaisiais uteniškiais.
Katalikiškame vaikų lopšelyje-darželyje „Varpelis“ esančiame logopedo kabinete kasdien lankosi vaikai, turintys įvairių sutrikimų – kalbos, emocijų, raidos ir t. t. Specialistams, dirbantiems su šiais vaikais, labiausiai trūksta įvairių lavinimo priemonių, kurių patiems įsigyti būtų išties sudėtinga.
Olimpines vertybes ugdantis vaikų lopšelis-darželis „Gandrelis“ turi atsilaisvinusią patalpą, kurioje norėtų įkurti nusiraminimo kambarėlį vaikams su visa reikalinga įranga ir priemonėmis. „Šiam kambaįrengti reikėtų minkštos dangos, užuolaidų, net minkštų grindų, nes turime vaikų, kurie krinta ant žemės. Reikia, kad jiems būtų saugu“, – pabrėžė „Gandrelio“ direktorė Diana Kraujalienė.
Reziumuodama viešnagę Utenoje, L. Burba „Utenos dienai“ pasidžiaugė, kad vizitas mūsų miesto ugdymo įstaigose praėjo sklandžiai, įdomiai, o labiausiai svečius uždegė žibančios vaikų akelės bei su jais dirbantys motyvuojantys pedagogai, specialistai, kurie stengiasi padėti kiekvienam. „Visa tai dar labiau suteikia noro ištiesti pagalbos ranką“, – šypsojosi viešnia iš JAV.
Autorės nuotr.
