Netektis visuomet ateina nelauktai. Tokiu metu šeimai tenka ne tik išgyventi skausmą, bet ir priimti daug svarbių sprendimų – kaip deramai atsisveikinti su artimu žmogumi, kokią laidotuvių formą pasirinkti, kaip viską organizuoti ramiai ir pagarbiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau žmonių renkasi kremavimą. Tačiau visuomenėje vis dar kyla klausimų. Ar kremavimas suderinamas su katalikų tikėjimu? Kodėl jį renkasi vis daugiau šeimų? Ar toks atsisveikinimas padeda lengviau išgyventi netektį? Apie tai pasikalbėjome su Utenos krematoriumo vadovu Žilvinu Tumosa.
Krematoriumas „Amenus“ yra Pramonės g. 27A, Utenoje
Gerbiamas Žilvinai, kaip manote, kodėl kremavimas Lietuvoje tampa vis dažnesniu pasirinkimu?
Per pastaruosius metus labai pasikeitė žmonių požiūris į atsisveikinimą. Šeimos šiandien dažniausiai ieško ne prabangos ar didelių ceremonijų, o ramybės, aiškumo ir galimybės oriai atsisveikinti su artimu žmogumi. Netekties akimirkomis žmonės būna emociškai pavargę, todėl jiems svarbu, kad procesas būtų kuo paprastesnis ir jautresnis. Kremavimas dažnai leidžia išvengti papildomos skubos, suteikia daugiau laiko susitikti su artimaisiais, ramiai pasiruošti atsisveikinimui.
Vis dar pasitaiko žmonių, manančių, kad kremavimui nepritaria Katalikų bažnyčia. Ar dažnai susiduriate su tokiomis abejonėmis?
Taip, tokių klausimų dar būna. Tačiau šiandien Katalikų bažnyčia kremavimo nedraudžia. Žmonėms svarbiausia žinoti, kad esmė išlieka pagarba žmogui, malda ir atsisveikinimo prasmė. Dažnai šeimos tiesiog nori suprasti, ar jų pasirinkimas yra tinkamas ir pagarbus. Mes matome, kad daugeliui žmonių svarbiausia ne pati forma – urna ar karstas – o galimybė atsisveikinti ramiai ir oriai.
O ar keičiasi laidotuvių tradicijos?
Taip, iš tiesų keičiasi. Šiandien žmonės dažniau renkasi mažesnį ratą artimųjų, daugiau privatumo, ramesnę aplinką. Pastebime, kad atsisveikinimai tampa jautresni, labiau orientuoti į žmogaus gyvenimo prisiminimą. Kartais šeimos pasirenka paprastesnę ceremoniją, tačiau tai nereiškia mažesnės pagarbos. Dažnai būtent paprastume atsiranda daugiau tikrumo ir artumo.
Ar pasitaiko atvejų, kai žmogus dar būdamas gyvas išreiškia norą būti kremuotas?Taip, tokių atvejų tikrai daugėja. Žmonės vis dažniau apie tai kalbasi šeimoje, aptaria savo valią su artimaisiais. Netekties metu šeimai tai dažnai tampa labai svarbiu palengvinimu, nes artimieji jau žino žmogaus norą ir gali jį išpildyti. Pastebime, kad žmonės nori paprastesnio, ramesnio atsisveikinimo, nenori apkrauti šeimos papildomais rūpesčiais. Todėl sprendimas dėl kremavimo dažnai būna apgalvotas iš anksto.
Kodėl žmonėms svarbu visas paslaugas gauti vienoje vietoje?
Netekties metu artimiesiems labai sunku spręsti daugybę praktinių klausimų. Todėl žmonėms svarbu aiškumas ir pagalba. Utenos krematoriume šiandien galima ne tik atlikti kremavimą, bet ir suorganizuoti visas laidotuves: nuo dokumentų tvarkymo iki atsisveikinimo ceremonijos. Tai leidžia šeimai mažiau rūpintis organizaciniais klausimais ir daugiau dėmesio skirti buvimui kartu. Matome, kad žmonėms tai suteikia daugiau ramybės.
Svarbiausia – pagarba žmogui.
Ar žmonėms šiandien svarbus ir emocinis atsisveikinimo aspektas?
Labai svarbus. Kartais artimiesiems reikia daugiau laiko susitaikyti su netektimi. Kremavimas leidžia atsisveikinimą planuoti kiek ramiau, be tokios didelės skubos. Pastebime, kad žmonėms svarbu ne tik pati ceremonija, bet ir atmosfera – ramybė, pagarba, galimybė pabūti kartu su šeima. Tokie momentai vėliau išlieka atmintyje labai ilgai.
Ką dažniausiai sakote žmonėms, kurie išgyvena netektį?
Turbūt svarbiausia – neskubėti ir leisti sau išgyventi atsisveikinimą. Kiekviena šeima turi savo būdą prisiminti ir palydėti artimą žmogų. Svarbiausia išlieka pagarba žmogui, jo gyvenimui ir artimųjų bendrystė. Visa kita – tik forma, kuri turi padėti šeimai šį sunkų laiką išgyventi ramiau.
