Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Utenos rajono savivaldybės apdovanojimas „Metų geradarys“ už praėjusių metų nuoseklią socialinę veiklą bei iniciatyvumą įteiktas Maltos ordino pagalbos tarnybos Utenos grupės savanorei Vitai Narbutienei. Prisiekusi gyventi tikėjimo saugojimo bei vargstančių labui ir turinti teisę dėvėti Maltos ordino pagalbos tarnybos uniformą Vita Narbutienė sutiko papasakoti apie save.
Kada pradėjote eiti savanorystės keliu?
Mane vieną augino tėtis. Trečioje klasėje susirgau ir teko pasigydyti ligoninėje. Šalimais gulėjo penkiametis Andrius iš Jasonių vaikų namų. Po kurio laiko su Andriumi dar kartą susitikau ligoninėje. Susidraugavome, pradėjau jį slaugyti, o namuose tėtį įkalbinau tapti beniuko globėju. Savaitgaliais važiuodavau į Uteną, pasiimdavau Andriuką. Tada mokėmės ir šeštadieniais, Andrių kartais nusivesdavau į mokyklą. Kai rašydavome kontrolinius darbus, klasės draugai būdavo patenkinti: kol mokytoja žaisdavo su Andriumi, būdavo galima nusirašyti. Besimokydama Vilniaus pedagoginiame institute Andrių kartais nusiveždavau ir ten. Šiuo metu jis gyvena ir dirba užsienyje. Bendraujame iki šiol.
Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 06 05) laikraštyje „Utenos diena“.
Daugiau skaitykite čia.