Pandemija atvėrė naujas galimybes daugiasluoksnes plokštes Utenoje gaminančiai bendrovei „BalPol“, kuri didina gamybos pajėgumus ir dvigubai plečia sandėliavimo plotus. Per penkerius metus gamyklos pajėgumai išaugo jau dešimt kartų – dabar per mėnesį vidutiniškai joje pagaminama apie 30–35 tūkst. kv. metrų plokščių.
Pasak „BalPol“ generalinio direktoriaus Mindaugo Veličkos, naujas galimybes atvėrė koronaviruso pandemijos metu išsiplėtusi elektroninė prekyba. Dabar prekių pristatymo greitis tapo esminiu konkurenciniu pranašumu. Todėl aplink didžiuosius miestus pradėjo augti nauji logistikos sandėliai.
Per penkerius metus išaugo dešimt kartų
„Pradžia nebuvo lengva. Kai 2015 metais Utenoje pradėjome gaminti daugiasluoksnes atitvarines plokštes, potencialūs klientai prašė parodyti pastatytų objektų pavyzdžių, bet tokių statinių turėjome labai mažai. Šiandien šios plokštės naudojamos praktiškai visur – prekybos centrų, angarų, sandėlių, gamyklų ir net privačių namų statyboje“, – sakė M. Velička.
Atidarius „BalPol“ gamyklą, per mėnesį joje buvo pagaminama apie 3 tūkst. kv. metrų daugiasluoksnių plokščių. Per penkerius metus gamyklos pajėgumai išaugo dešimt kartų – dabar per mėnesį vidutiniškai joje pagaminama apie 30-35 tūkst. kvadratinių metrų plokščių.
„Vaizdžiai kalbant, to kiekio, kurį dabar pagaminame per mėnesį, užtenka 15-ai vidutinio dydžio „maksimų“ arba 5–10 logistikos sandėlių. Stebint rinką, spėčiau, kad didysis logistikos centrų statybų bumas tęsis dar apie 3–5 metus. Pandemija iš esmės pakeitė mūsų apsipirkimo įpročius – užsisakę prekę internetu, mes ją norime gauti ne po savaitės, o jau rytoj“, – prognozavo M. Velička.
Kitų metų antroje pusėje „BalPol“ planuoja užbaigti savo naujų sandėliavimo patalpų statybas, kurios padidės 4 tūkst. kv. metrų arba beveik dvigubai. Numatyta plėtra leis bendrovei dar penktadaliu padidinti gamybos pajėgumus.
Didžiausi užsakovai – švedai ir norvegai
50 proc. visų „BalPol“ gaminamų daugiasluoksnių plokščių iškeliauja į Švediją ir Norvegiją. Bendrovė yra pasirašiusi sutartis su didžiausiais šių šalių statybinių prekių sektoriaus tiekėjais „ArcelorMittal Construction“ and „Areco profiles“. Likusi produkcijos dalis parduodama Suomijoje, Danijoje ir Lietuvoje.
„Prieš penkerius metus iš tokių plokščių buvo masiškai statomos gamyklos, prieš trejus metus – sandėliavimo patalpos, o šiandien – logistikos sandėliai. Dar po trejų metų ši medžiaga masiškai bus naudojama privačių namų statyboje. Ir to priežastis labai paprasta – ji leidžia dvigubai greičiau pastatyti namą ir sumažinti pastato konstruktyvo kaštus 20-30 proc. Kol kas šis produktas dar labai pramoninis, bet per pastaruosius dvejus metus Europoje šios plokštės jau bando ateiti ir į privačių namų sektorių“, – teigė „BalPol“ vadovas.
Didžiausi bendrovės konkurentai yra Lenkijoje, kur veikia apie 12 gamyklų, gaminančių daugiasluoksnes plokštes.
Labiausiai evoliuciuonuojantis produktas
Anot M. Veličkos, daugiasluoksnės plokštės nuo jų atsiradimo pradžios stipriai evoliucionavo degumo, termoizoliacijos ir patikimumo atžvilgiu. Šiandien jos gaminamos iš PIR (poliizocianurato) arba mineralinės vatos, todėl yra atsparios ugniai iki 30 minučių. Prognozuojama, kad dar po 2–3 metų daugiasluoksnės plokštės bus gaminamos ir iš perdirbtų medžiagų.
„Jau dabar mums gamybai medžiagų tiekėjai siūlo natūralias medžiagas, bet tam dar nėra pasiruošęs pirkėjas. Tai tik laiko klausimas. Daugiasluoksnės plokštės statyboje, manau, yra vienas greičiausiai evoliucionuojančių produktų. Jau dabar vidinę pusę galim gaminti iš nerūdijančio plieno, iš dangos, kuri tinka maistui, atsirado kiti laminatai, raštai, spalvos“, – teigė „BalPol“ vadovas.
Skaičiuojama, kad pastatyti namą paprastai užtrunka apie pusmetį. Naudojant daugiasluoksnes plokštes, šis procesas sutrumpėja iki trijų mėnesių.
Parengė Ermita Kirdeikytė