Sekmadienį visi gražiausi žodžiai skries Motinoms. Ši išskirtinė diena uteniškei Malvinai Jackevičiūtei – ypatinga. Šiemet ji planuoja kartu su dviem atžalomis pasveikinti savo mamą – visos skirtingų kartų atstovės susės prie bendro stalo. Lygiai prieš metus jauna moteris turėjo ištverti tikrą pragarą, mat dėl gerokai per anksti gimusios dukrelės Ugnės kiekviena diena buvo kupina nežinomybės, laukimo ir skausmo. Pirmieji mergaitės gyvenimo metai buvo ypač sunkūs, o apie jos ateitį gydytojai nedrįsta nieko prognozuoti dar ir šiandien. 630 gramų – tai mažosios uteniškės svoris. Nuo šio skaičiaus prasidėjo jos gyvenimo istorija.
Manė, kad prarado vaikelį
Neseniai vienų metukų gimtadienį atšventusi ankstukė dažnai šypsosi, krykštauja, aktyviai domisi aplinkiniu pasauliu jį tyrinėdama ir akimis, ir pirštukais. Nauji potyriai auginant 23 savaičių gimusią dukrelę džiugina jos tėvus, sesę, artimuosius. Nuo tos dienos, kai pasaulį iš- vydo Ugnė, šeimos gyvenimas apsisuko 180 laipsnių kampu.
„Ugnytė gimė lygiai penkių mėnesių ir svėrė 630 gramų, buvo 32 centimetrų ūgio. Neturėjome beveik jokių vilčių išgyventi. Ji yra labai stiprus vaikas, o pasiekti tokį rezultatą padėjo ne tik jos stiprybė, bet ir mūsų bei gydytojų tikėjimas, didžiulės pastangos ir, žinoma, šiuolaikinės medicinos technologijos“, – savo pasakojimą apie ankstukės atėjimą pradėjo jos mama M. Jackevičiūtė.
Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.
Nuotr. Iš M. Jackevičiūtės asmeninio albumo
