Europarlamentaras L. Mažylis apie delsimą priimti Ukrainą į ES: Vakarai pavargo nuo plėtros

Utenoje apsilankęs ir su vietos bendruomene susitikęs Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis teigė, kad Europos Komisija turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, kurie galėtų padėti Ukrainai greičiau tapti Europos Sąjungos nare.

EP narys uteniškiams pristatė savo veiklą ir prioritetus, papasakojo apie ES institucijų darbą, atsakė į rūpimus klausimus. Susirinkusiuosius labiausiai domino L. Mažylio įžvalgos Rusijos karo Ukrainoje bei kitomis tarptautinės politikos aktualijų temomis.

Ar Ukrainai atsivers durys į ES?

„Niekaip negalime nutylėti, kad darbą Europos Parlamente pernai vasario 22 d. ar kiek anksčiau persmelkė Ukrainoje pradėtas agresyvus, brutalus karas iš Rusijos pusės“, – susitikimą su uteniškiais pradėjo Europos liaudies frakcijai EP priklausantis L. Mažylis.

Paklaustas apie Ukrainos narystės ES perspektyvas, jis pažymėjo kartu su kitais EP nariais šį klausimą gvildenantis nuolat: „Dabar klausimas – kada prasidės derybos? Derybų pradžia, jaučiama, kad yra stumiama… Ukrainos laikysena, mano nuomone, yra tiesiog pavyzdinga.

Nepaisydama griovimų, daužymų ir didžiulių netekčių, ji europinį kursą laiko savo prioritetu ir tikrai veikia, dirba, kiek šitomis sąlygomis gali. Turėtų būti ir iš Europos Komisijos ryžtingesni veiksmai.“

Anot L. Mažylio, šiuo metu Ukrainos patiriama agresija ir kylančios integracijos problemos įvairiose srityse yra pagrindinės priežastys, dėl kurių delsiama valstybę priimti į ES. „Dar jautresnis klausimas, ar įvardyti, kad Ukrainos vieta yra NATO organizacijoje. Tai vėlgi – ne mūsų, ne ES problema, bet mes norime ir tokį signalą pasiųsti, kad kai karas baigsis, tai perspektyva – aiški“, – teigė europarlamentaras ir pridūrė, kad toks siekis gali būti ne visų valstybių ir visuomenių įvertintas teigiamai, nes kai kurios iš jų gali įžvelgti karo kurstymą.

„Jau praėję tiek metų nuo Lietuvos įstojimo į ES, bet Vakarų visuomenės vis dar teigia, kad jos yra pavargę nuo didelės plėtros“, – sakė L. Mažylis.

Paskutinė valstybė, 2013 m. liepos 1 d. prisijungusi prie ES, – Kroatija. Be to, pasak europarlamentaro, Rumunija ir Bulgarija, kurios prisijungė prie ES prieš daugiau nei 16 metų, vis dar nepriklauso Šengeno erdvei, o narystės ES taip pat tikisi Šiaurės Makedonija, Albanija, Moldova ir Sakartvelas.

„Šiuo metu ir manęs labai dažnai klausia, ar Europos Parlamente yra sutarimas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Aš vienareikšmiškai teigiu, kad taip, jis yra. Žinoma, kai kurie pavieniai parlamentarai gali turėti ir kitokią nuomonę“, – tvirtino europarlamentaras.

Nerimą kelia Baltarusijos kaimynystė

L. Mažylis susirinkusiems Utenoje pasakojo ir apie savo pareigas EP, kur jis dirba Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Tarptautinės prekybos komitetuose. Jis aptarė sergamumo onkologinėmis ligomis Europoje, COVID-19 pandemijos keltus iššūkius, taip pat klimato kaitos problemas ir kovai su ja numatytą ES žaliąjį kursą.

EP narys taip pat priminė Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES: „Praėjo ketveri metai nuo to labai dramatiško, liūdno ir graudaus balsavimo, kai iš tikrųjų teko savo akimis pamatyti, kaip politikai verkia.“ Pasak jo, surizikavusi surengti referendumą, šiandien Jungtinė Karalystė pradeda susidurti su naujomis problemomis. Remdamasis vienu naujausių leidinio „Politico“ straipsnių šia tema, jis teigė, kad šioje šalyje kyla maisto krizė – brangsta maisto produktai, dėl naujų muitų mąžta maisto produktus importuojančių įmonių. Jo teigimu, tai padariniai veiksmo, kuris buvo emocingai padarytas 2016 m.“

Lietuvoje išrinktas EP narys L. Mažylis taip pat priklauso delegacijai ryšiams su Baltarusija, todėl nemažai dėmesio skyrė šiai temai. Pasak jo, iš pradžių ši delegacija „atrodė pasmerkta nuobodžiam egzistavimui“, nes, priešingai nei kitos Rytų kaimynystės valstybės, Baltarusija santykių su ES institucijomis neturėjo. „Bet kiek dar gali Baltarusija smukti į bedugnę ir degraduoti toliau, turbūt tada sunku buvo įsivaizduoti“, – kalbėjo L. Mažylis.

Jis pridūrė dvejojantis, ar Europos Komisijos sprendimai dėl nelegaliai į ES patenkančių migrantų apgręžimo ribojimo yra teisingi. L. Mažylis pabrėžė, kad nerimą kelia ir Baltarusijos indėlis prisidedant prie Rusijos vykdomo karo Ukrainoje, Astravo elektrinės veikla, planuojamas Rusijos branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje.

Europarlamentaras sulaukė uteniškių klausimų apie „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros projektą, integruosiantį Baltijos šalis į Europos geležinkelio tinklą. Jis atkreipė dėmesį, kad šis projektas yra užsitęsęs kelis dešimtmečius, tačiau tikino, jog prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, jo reikšmė išaugo. Tapo akivaizdu, kad projektą svarbu įgyvendinti kiek galima greičiau.

„Tokių milžiniškų iššūkių Europos struktūrose Europos raidai, manau, tikrai nebuvo nuo pat integracijos pradžios“, – susitikimą Utenoje apibendrino L. Mažylis.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas