Devintą kartą Utenoje surengtas „IQ forumas“ subūrė verslo, savivaldos ir valstybės institucijų atstovus diskusijai apie svarbiausius ekonomikos pokyčius. Dirbtinis intelektas, gynybos pramonė, energetinė nepriklausomybė, elektroninė prekyba ir būsimas Europos Sąjungos biudžetas – temos, kurios, anot pranešėjų, artimiausiais metais lems ir regionų konkurencingumą.

Devintasis „IQ forumas“ Utenoje

„Šios kelionės po Lietuvos regionus prasidėjo prieš dešimt metų“, – „Utenos dienai“ sakė „IQ“ žurnalo redaktorius ir renginio moderatorius Ovidijus Lukošius. Pasak jo, pirminė idėja buvo ne tik pristatyti „IQ“ žurnalą regionams, bet ir geriau pažinti Lietuvos verslą už sostinės ribų. „Tai tapo platforma, kur susitinka verslas, savivalda ir valstybės institucijos. Tai, kas Vilniuje jau įprasta, regionuose dažnai vis dar yra naujiena, todėl matome šių forumų prasmę“, – pažymėjo O. Lukošius. Per metus Lietuvoje surengiama nuo penkių iki dešimties tokių forumų, tačiau Utena išlieka vienu iš miestų, kuriame renginys vyksta kasmet be pertraukų.

Sveikinimai forumo dalyviams

Forumą atidarė ir dalyvius trumpai pasveikino Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo tarybos pirmininkas Rimantas Šiaučiūnas bei Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas.

Dirbtinis intelektas – ne darbuotojų, o našumo revoliucija

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė, skaitmeninės transformacijos ekspertė dr. Justina Valentukevičė savo pranešime paneigė vieną dažniausių mitų apie dirbtinį intelektą (toliau DI). Anot jos, DI pirmiausia nekeičia žmogaus – jis keičia darbo našumą. Kaip pavyzdį mokslininkė pateikė radiologus: nors medicinoje DI jau geba analizuoti rentgeno ar magnetinio rezonanso vaizdus, nė vienas radiologas dėl to nebuvo atleistas. Priešingai – gydytojai gali išanalizuoti gerokai daugiau tyrimų ir daugiau laiko skirti sudėtingiems atvejams.

Vis dėlto sėkmingas DI diegimas versle nėra paprastas. Pasak pranešėjos, tik apie 5 proc. įmonių DI projektus vertina kaip visiškai sėkmingus, o didžioji dalis susiduria su organizaciniais sunkumais. Ekspertė išskyrė keturias pagrindines DI kryptis: mašininį mokymąsi, generatyvinį DI, agentinį DI ir bendrąjį DI, kuris kol kas išlieka ateities vizija. Svarbiausia sėkmės formulė, anot jos, nėra technologija. „Tik apie 10 proc. sudaro algoritmai, 20 proc. – technologijos ir duomenys, o net 70 proc. lemia žmonės, procesai ir organizacijos kultūra“, – kalbėjo dr. J. Valentukevičė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį ir į Lietuvos situaciją – šalis yra viena sparčiausiai Europoje augančių pagal DI diegimą, tačiau Utenos regiono įmonių našumas naudojant šias technologijas išlieka vienas mažiausių Lietuvoje.

Gynybos pramonė – nauja galimybė Lietuvos verslui

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa kalbėjo apie geopolitinius iššūkius ir tai, kokį vaidmenį juose gali atlikti Lietuvos pramonė. Anot jo, nacionalinio saugumo planavime šiandien svarbiausi du klausimai – grėsmė ir laikas. Viceministras pabrėžė, kad Lietuva iki 2030 metų planuoja išvystyti nacionalinę pėstininkų diviziją, o tam numatytos apie 30 mlrd. eurų investicijos. Pagrindinis tikslas – sukurti tokį atgrasymo efektą, kad potencialus agresorius net nepriimtų sprendimo pulti. Kartu jis pabrėžė, jog šiuolaikinėje gynyboje nebegalima priešinti tankų ir dronų – reikalingi abu pajėgumai. Lietuvoje jau formuojami sunkiosios technikos aptarnavimo, bepiločių sistemų, kovos su dronais ir sprogmenų gamybos klasteriai, o verslas kviečiamas kurti inovacijas gynybos poreikiams.

Energetika: didžiausia apsauga – nuosava elektra

„Enefit“ verslo segmento vadovas Lietuvoje Romas Urbonas kalbėjo apie energetiką, kurią pavadino pasaulinių įvykių įkaite. Jo teigimu, Lietuvos įmonės negali paveikti pasaulinių naftos ar dujų kainų, tačiau gali gerokai sumažinti priklausomybę nuo jų gamindamos elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Per pastaruosius kelerius metus Lietuva iš elektros importuotojos, kai kuriomis valandomis tapo net elektrą eksportuojančia šalimi. Anot pranešėjo, prie to prisidėjo spartus saulės ir vėjo energetikos augimas bei valstybės skatinimo priemonės. Verslui jis rekomendavo aktyviau valdyti elektros kainų riziką – dalį energijos pirkti už fiksuotą kainą, o likusią dalį palikti biržos kainai.

Elektroninė prekyba atveria keturias rinkas

„Pigu.lt Marketplace“ vadovas Raimondas Žilėnas pristatė elektroninės prekybos galimybes regiono verslui. Pasak jo, vienoje platformoje įmonės gali pasiūlyti savo produkciją Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos pirkėjams, neinvestuodamos į atskiras lokalizacijas, mokėjimų sistemas ar reklamos infrastruktūrą kiekvienoje šalyje. Tai ypač aktualu mažesnėms regiono įmonėms, siekiančioms eksportuoti savo produkciją.

O Pasaulio banko projekto „Baltics CuRI“ atstovė Lietuvoje Jolanta Blažaitė pristatė Rytų Lietuvos įgūdžių partnerystę – iniciatyvą, skirtą stiprinti Utenos regiono darbo rinkos kompetencijas ir skatinti ekonominį augimą.