Trumpiausios metų nakties išvakarėse Narkūnų piliakalnis tapo vieta, kurioje susipynė gamtos magija, senosios baltų tradicijos, folkloras ir šiuolaikinė muzika. Čia vykusioje „Saulėgrįžos šventėje“ atvykusieji buvo kviečiami ne tik pramogauti, bet ir prisiminti protėvių papročius bei pajusti ypatingą Joninių dvasią. Ant Narkūnų piliakalnio tvyrojo magiška saulėgrįžos nakties atmosfera – degė laužai, skambėjo dainos, atgijo žolynų burtai, įvyko Saulės ir Mėnulio susitikimas.
Šventės dalyviai turėjo galimybę išvysti teatralizuotą misteriją, kurioje simboliškai susitiko Saulė ir Mėnulis
Tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo
Šventės metu tradiciškai buvo pasveikinti Jonai ir Janinos, svečiai pakviesti susipažinti su Joninių papročiais, žolynų paslaptimis ir senaisiais burtais. Vienu ryškiausių vakaro akcentų tapo žolininkės, Utenos kraštotyros muziejaus A. ir M. Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkės-edukatorės Daivos Kviklytės vedamos edukacijos, kuriose buvo pasakojama apie vasarvidžio metu renkamų augalų reikšmę, jų gydomąsias savybes bei tikėjimą, kad būtent šią naktį surinkti žolynai įgauna ypatingų galių. Dalyviai entuziastingai pynė vainikus, dalyvavo žolynų burtuose, prisiminė senovinius ateities spėjimus, meilę ir sveikatą. Tokie papročiai nuo seno buvo neatsiejama Joninių dalis, buvo tikima, kad trumpiausią metų naktį gamta tampa ypatinga.
Vakare šventės svečiai buvo pakviesti prie stebuklingų Joninių vartų, muzikinio klubo „Auštarietis“ atstovai kiekvienam įžengusiam pro vartus dalino stebuklingos nakties sentencijas ir palinkėjimus. Dalyviai turėjo galimybę išvysti ir teatralizuotą misteriją, kurioje simboliškai susitiko Saulė ir Mėnulis. Lietuvių mitologijoje šių simbolių susitikimas žymi gamtos ciklų kaitą, šviesos ir tamsos pusiausvyrą bei naujo metų rato pradžią.
„Saulėgrįžos šventėje“ dalyvavo Utenos kultūros centro folkloro ansambliai „Davila“, „Versmyna“, „Perkūna“, muzikinis klubas „Auštarietis“, jaunimo teatras „Atbulai“, mėgėjų teatras „Mokas“ ir lėlių teatras „Zuikis Puikis“. Ant piliakalnio skambėjo sutartinės – archajiškos lietuvių daugiabalsės giesmės, įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Vėliau šventinę nuotaiką kūrė grupė „Beat Bitela“ir didžėjaus Jovani programa.
Pasak Utenos kultūros centro Meno skyriaus vedėjo, jaunimo teatro „Atbulai“ režisieriaus Vytauto Kubiliaus, kuris režisavo ir „Saulėgrįžos šventę“, pagrindinis šios šventės tikslas – puoselėti etninę kultūrą, perduoti senąsias tradicijas jaunajai kartai ir suburti bendruomenę bendram vasarvidžio šventimui. Tai galimybė išgirsti autentišką lietuvišką muzikinį paveldą ir pajusti išskirtinę Joninių nakties atmosferą. Šventė tapo gyvu krašto kultūros ir bendruomeniškumo liudijimu.
Narkūnų piliakalnis organizuoti šventei pasirinktas neatsitiktinai. Tai – istoriškai reikšminga Utenos krašto vieta, kur gamta, susiliejusi su istorija, sustiprina Joninių šventės simboliką. Čia nuo seno gyvuojančios tradicijos primena pagarbą gamtai, ugniai, vandeniui ir žmogaus ryšiui su metų ciklu.
Aurimo Kavoliūno nuotr.
Daugiau skaitykite čia.