Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakyta energetinė analizė atskleidė, kad didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato natūralaus ir mechaninio vėdinimo.
„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu bet ir įsitikinti, ar viskas juose atlikus darbus yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai – nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100.
Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos altnernatyvos buvo polistireninis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – pažymėjo APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.
Skaičiavimai buvo atlikti šildymo sezono metu, kai po daugiabučių renovacijos praėjo dveji ar daugiau metų. Tik po kelių šildymo sezonų įmanoma objektyviai įvertinti vėdinimo sistemos funkcionavimą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energetinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminės modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sakė pašnekovas. Patikrinimas atskleidė, kad realus daugiabučio energijos išnaudojimas siekia apie 80 kWh vienam kv. m, o tai itin geras rezultatas.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, kad didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Palyginti su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. O nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių. Visgi atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovaciją, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymėjo E. Petrauskas.
Kuo vėdinimas yra naudingas?
Šviežią orą ir tinkamą mikroklimatą patalpose padeda užtikrinti kokybiškas vėdinimas – įrengta rekuperacinė sistema.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – pasakojo E. Petrauskas.
Jei pastate oras yra per sausas, gyventojai susiduria su sveikatos problemomis: ima perštėti gerklę ir akis, ypač tiems, kurie nešioja kontaktinius lęšius, sausėja veido ir rankų oda, todėl pažeidžiamas apsauginis epidermio sluoksnis, atsiranda skilinėjimas, taip pat dėl sauso oro išsausėja kvėpavimo takų gleivinė, dėl to susilpnėja imunitetas ir kyla peršalimo bei kitų ligų rizika.
Oro drėkintuvų naudojimas yra paprasčiausia priemonė norint padidinti drėgmės kiekį patalpose. Visgi juos reikėtų naudoti atsargiai, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose susidaro palankios pelėsio atsiradimo sąlygos.
„Džiaugiamės, kad šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – pastebi E. Petrauskas.
Su analizės išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio modernizavimą gyventojai gali susipažinti APVA interneto svetainėje (https://modernizuok.apva.lt/).
