Utenos įmonė, kurioje 44 metų stažas – ne riba

2020-aisiais sukanka lygiai 43-eji, kai Utenoje, Pramonės rajone, buvo atidaryta tuomet didžiausia ir moderniausia „Utenos alaus“ darykla. Pirmuosius žingsnius dar 1977-aisiais uteniškiams padėjo žengti ilgametę patirtį turintys Čekijos aludariai, įrengę moderniausius to meto alaus virimo katilus, kurie veikia iki šiol. Utenoje tradicijos dera kartu su inovacijomis ir nors kiekvienas, apsilankęs daryklos alaus virimo patalpoje, gali pajusti aludarystės istoriją, „Švyturys-Utenos alus“ pirmenybę teikia racionalumui ir taiko kelias sėkmės formules: rūpinasi darbuotojais, siekdamas tapti geriausiu darbdaviu tarp pramonės įmonių, ir skiria dėmesio gamtai išsaugoti, užsibrėžęs per 10 metų visiškai panaikinti gamybos įtaką aplinkai.

Darykla – tyriausiame Lietuvos kampelyje

Dar 7-ajame dešimtmetyje nusprendus, kad šaliai reikia modernios ir stambios alaus daryklos, buvo pradėta dairytis vietovių, kuriose tokia darykla galėtų iškilti. Utenos kraštas pasirinktas neatsitiktinai – atlikus daugybę mokslinių giluminio vandens tyrimų, paaiškėjo, kad būtent šiame ežerų apglėbtame krašte giluminis vanduo yra būtent toks, kokio ir reikia: itin minkštas ir tyras. Beveik tokių pačių savybių, kaip ir legendiniame Čekijos mieste Pilzene.
Štai taip jaunų, energingų specialistų komandai suprojektavus, Utenos miesto pakraštyje iškilo „Utenos alaus darykla“ – moderniausia visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Joje buvo sumontuota ir pati naujausia, kokybiškiausia to meto įranga, kokią tik buvo įmanoma gauti.
Pirmąją alaus partiją Utenoje dar 1977 m. išvirė Čekijos alaus meistrai, iki šiol gamykloje veikiančiuose variniuose katiluose, pažymėtuose legendinio „Škoda Chekoslovakia“ gamintojo vardu. Pirmasis alus buvo tuo metu plačiai gamintas „Žigulinis“.

Čekiškos tradicijos

Pirmiesiems gaminimo procesams darykloje vadovavo aludaris inžinierius Jiri Tomašekas, atsivežęs į Uteną visą čekų bendrovės „Techno Expert“ komandą. Meistras asmeniškai rūpinosi, kad uteniškiai perimtų aludarystės tradicijas ir taptų šio amato profesionalais. Tuometinėje Lietuvoje net sklido gandas, kad alus greičiausiai verdamas Čekijoje, o Utenoje tik išpilstomas – visiems buvo sunku patikėti, kad nauja uteniškių produkcija gali būti tokia pat kokybiška, kaip ir ilgametę meistrystę puoselėjančių čekų.
Tai, kad Utena iki šiol sėkmingai išlaikė aludarystės standartus, liudija ir asmeninis J. Tomašeko vizitas mieste 2012 m. Tuo metu aludaris sveikino daryklą 35 m. veiklos jubiliejaus proga ir savo parašu paženklino naują gaminį.

Iš Utenos – po visą pasaulį

Nors alaus receptūra ar kokybė per dešimtmečius nesikeitė, darykloje būta reorganizacijos pokyčių. Reikšmingiausias jų įvyko 2001 m., kai stambiausios šalies alaus daryklos „Švyturys“ ir „Utenos alus“ susijungė į vieną uždarąją akcinę bendrovę pavadinimu „Švyturys-Utenos alus“.
2008 m. pagrindine įmonės akcininke tapo kompanija „Carlsberg Breweries“. Tais pačiais metais „Švyturys-Utenos alus“ tapo ir „Carlsberg Group“ dalimi – tai pats didžiausias aludarių tinklas Šiaurės ir Rytų Europoje bei trečias pagal dydį visame pasaulyje.
„Utenos alaus“ daryklos produkcija iš Utenos pasiekia kone visą pasaulį – joje gaminamų gėrimų galima įsigyti net Afrikoje, o eksporto geografija jau išplitusi po 20 pasaulio šalių įvairiuose žemynuose.

Svarbi mieste ir regione

Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas sakė, kad įmonė suteikia visam Utenos regionui svarią pridėtinę vertę, stiprina jo konkurencinį pranašumą, formuoja verslui vystyti palankaus miesto įvaizdį.
„Tai yra viena daugiausia mokesčių į savivaldybės biudžetą sumokanti įmonė Utenos rajone ir Utenos apskrityje. Be to, „Švyturys-Utenos alus“ aktyviai remia sporto, kultūros projektus, yra krepšinio klubo „Juventus“ bei Utenos miesto švenčių ir įvairių kultūros renginių rėmėjas. Ne mažiau svarbi ir demonstruojama verslo socialinė atsakomybė: bendrovė vykdo iniciatyvą „Būk ištikimas gamtos rėmėjas“, „Ežerų krašto“ ekologinę programą. O Aludarystės pažinimo centras kasmet traukia vis daugiau turistų ir skatina ne tik atvykti į įmonę, bet ir susipažinti, kaip gyvena ir kuo kvėpuoja visa Utena“, – sakė meras.

Vienas geriausių krašto darbdavių

„Utenos alaus“ darykla garsėja ir kaip sėkmingas darbdavys – šiuo metu joje dirba 169 nuolatiniai darbuotojai, dar beveik antra tiek yra laikinų, prisijungiančių sezoniniams darbams. Tarp jų yra ir tokių, kurie kartu su įmone augo ir brendo visą savo širdį skirdami daryklai: Utenoje yra nuo pat daryklos įkūrimo pradžios dirbančių žmonių, kurie skaičiuoja jau 44 metų stažą ir puikiai atsimena tą laiką, kai alaus darykla buvo dar tik statoma. Vidutinė darbo trukmė siekia net 15 metų.
„Būna, kad dėl norimos pozicijos žmonės net keliasi gyventi į Uteną, yra ir tokių, kurie kasdien į darbą atvyksta iš Vilniaus, Kauno ir Utenos rajono apylinkių. Tai, kad žmonės lengvai atranda savo nišą, rodo ir vos 3 proc. siekiantis darbuotojų kaitos rodiklis, kuris gamybos sektoriuje yra neįtikėtinai mažas“, – sakė „Švyturys-Utenos alus“ žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Julija Gedrimė.
J. Gedrimė teigė, kad tokios sėkmės priežastis yra pasitikėjimas ir abipusė pagarba, iš kurių atsiranda ir kitų dalykų, tokių kaip rūpestis darbuotoju ir jo saugumu bei sveikata, teisingas atlygis, aiškūs tikslai, nuomonės ir idėjų išklausymas, galimybė tobulėti, sklandžiai veikiantys procesai, įkvepiantys vadovai, draugiška atmosfera, mokėjimas ne tik dirbti, bet ir džiaugtis pasiekimais kartu, didžiavimasis aukštu meistrystės lygiu, inovacijomis ir t. t.
„Kadangi esame gamybos įmonė, darbuotojų saugumas mums pats svarbiausias – į tai gausiai investuojame kasmet. Ne tik rūpinamės saugos priemonėmis, specialiais darbo drabužiais, patalpų ženklinimu, bet ir skatiname darbuotojus bei vadovus ieškoti galimai pavojingų situacijų ir jas prevenciškai šalinti. Didiname pačių darbuotojų atsakingumą ir sąmoningą savo bei kolegų sveikatos saugojimą. Gyvybę gelbstinčių taisyklių įgyvendinimas yra svarbiausias pastarųjų dvejų metų prioritetas“, – teigė specialistė.
Po praėjusiais metais įvykusios darbuotojų nuomonės tyrimo apklausos visų skyrių ir regionų darbuotojų atstovai susirinko į bendrą diskusiją, kurios metu buvo sudarytas įmonės veiksmų planas. Šių metų naujienos išties gausios: atsirado naujas apmokamas laisvadienis, skirtas darbuotojo gimimo dienai, visoms komandoms buvo skirtas atskiras biudžetas jų pačių sugalvotam bendram laisvalaikiui praleisti kartą per metus, Utenoje netrukus atsiras naujos technologijos masažinė kėdė, be to, kartą per mėnesį darbuotojus aplankys masažo specialistai.
„Visų naudų neišvardysiu, tačiau pasidžiaugsiu didžiausia ir ilgiausiai laukta investicija į privatų sveikatos draudimą bei sumą, skirtą sportui ir sveikatingumui, kuriuos nuo šiol pasiūlysime visiems savo darbuotojams“, – pasakojo J. Gedrimė.
Į darbuotojų rengimą, motyvacines sistemas ir elgsenos modelių kūrimą investuojama sąmoningai – įmonės vadovai sutaria, kad darbuotojai yra viena svarbiausių verslo grandžių ir pati geidžiamiausia verslo sėkmės paslaptis.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Aktualijos

Featured

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas

Krašto žinios