Baigėsi dvi dienas trukusi, didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusi, per 200 tautinio kostiumo specialistų, šiuolaikinės mados žinovų, profesorių ir politikų sukvietusi tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien”. Joje buvo diskutuota apie tradicinių lietuvių rūbų reikšmę, sklaidos būdus ir priemones, gamybos aktualijas bei visuomenės švietimą, ypač vaikų ir jaunimo, dalintasi mintimis apie tautinių drabužių ir šiuolaikinės mados sąveiką.

Tautinis kostiumas šiandien, kaip etninio tapatumo forma, yra šalies kultūros išraiška, neatskiriama mūsų istorijos paveldo dalis, vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių – juo vilkima per nacionalines ir šeimos šventes, tarptautiniuose renginiuose.
Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniame kostiume. Vis labiau įsigalintis tautinio kostiumo variantas – kiek įmanoma tiksliai rekonstruota XIX–XX a. pradžios lietuvių tradicinė apranga; ją atkurti padeda išlikę senoviniai drabužiai, anų laikų piešiniai bei aprašymai ir, suprantama, moksliniai šio istorinio paveldo tyrimai.
Stebėdamas suintensyvėjusį ir augantį viešų valstybei atstovaujančių asmenų bei visuomenės tautinio kostiumo statuso suvokimą, Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) drauge su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetu, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis vasario 13–14 d. surengė tarptautinę konferenciją „Tautinis kostiumas šiandien”.
Renginio svečius su Tautinių kostiumų metų pradžia sveikino ir gerų prasmingų darbų linkėjo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Rolandas Zuoza, LNKC direktorius Saulius Liausa ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.
„Šalia vėliavos ir himno yra tautinis kostiumas, jau daugelį metų neatsiejamas nuo pažangios valstybės simbolio. Turime apmąstyti, kaip perduoti ateities kartoms tautinio kostiumo išsaugojimo ir ugdymo idėją”, – konferencijoje kalbėjo LNKC direktorius S. Liausa. Jis pabrėžė, kad vertybių supratimas privalo būti ugdomas – edukacinė veikla tampa vis aktualesnė, tad labai svarbu, kad pažintis su mūsų tautos tradicijomis prasidėtų jau nuo pirmųjų pamokų mokykloje.
Konferencijoje taip pat pristatyta LNKC veikla bei vaidmuo saugant ir atkuriant tautinio kostiumo kolekciją. Įstaigos atstovė dr. Teresė Jurkuvienė pristatė tautinių kostiumų ypatumus ir jų gamybos perspektyvas, pasidžiaugė, kad centras šiuo metu sulaukia itin daug užsakymų – per metus pagaminama beveik 500 kostiumų.
Estijos liaudies meno ir amatų sąjungos pirmininkė Liina Veskimagi-Ilste pasakojo apie tautinio kostiumo gamybą, šių aprėdų ir senųjų amatų pritaikymą moderniam dizainui.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė pristatė muziejaus vaidmenį atkuriant ir gaminant tautinius kostiumus. Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Irma Šidiškienė apžvelgė archyvinę ir šių dienų mokslinę tiriamąją literatūrą, skirtą nacionalinei lietuvių aprangai.

Mintimis apie tautinio kostiumo vietą ir reikšmę nacionalinėje kultūroje dalinosi Vilniaus dailės akademijos prorektorė prof. Eglė Ganda Bagdonienė, apie tautinius drabužius ir jų vaidmenį šiuolaikinės mados kontekste, kokius kostiumus reiktų pasiūti vaikams bei apie tautinio kostiumo instituto reikiamybę Lietuvoje kalbėjo drabužių dizaineris Juozas Statkevičius.
Remdamiesi konferencijoje išdėstytais teiginiais, svarstytomis problemomis, siūlymais, dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje aptariami planai stiprinti kultūros, švietimo, žemės ūkio, užsienio reikalų ir kitų žinybų bendradarbiavimą, išplėsti tautinio kostiumo prieinamumo, pažinimo ir įsigijimo galimybes visuomenei, ypač jaunajai kartai, didinti reikalingų medžiagų gamybos ir paslaugų pasiūlą, sukurti ir įdiegti tautinio kostiumo sertifikavimo sistemą, remti liaudies drabužių tyrinėjimus, skatinti kūrybą, kuri remtųsi tautiniais drabužiais.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro inf.